Eugenijus Gaščenka: „Konstitucija – kiekvienam piliečiui skirtas jo teisių gynimo „įrankis“

Spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje vykusioje ceremonijoje apdovanojo jubiliejinio – dešimtojo – Konstitucijos egzamino nugalėtojus ir pasveikino visus Konstitucijos dienos proga.

Eugenijų Gaščenką galima laikyti tikru Konstitucijos egzamino rekordininku. Šiemet vykusiame egzamine jis jau ketvirtą kartą nugalėjo kategorijoje, kurioje varžosi teisės profesionalai arba ją studijuojantys. Su Eugenijumi kalbamės ne tik apie Konstituciją, bet ir teisinio švietimo situaciją Lietuvoje.

Eugenijau, jus galima laikyti savotišku Konstitucijos egzamino rekordininku – nugalėtoju tapote jau net ketvirtą kartą. Kas vis dar motyvuoja dalyvauti Konstitucijos egzamine?

Per daugiau kaip septynerių metų teisinio darbo patirtį pastebėjau labai aiškią tendenciją – Lietuvos žmonių, ypač gyvenančių regionuose, atokiau nuo didmiesčių, teisinės žinios ir gebėjimas ginti savo teises – ypač opi problema. Tai rodo ir dar 2014 metais Teisingumo ministerijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tik penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad jiems pakanka žinių savo teisėms ginti, 34 proc. respondentų teigė, kad tokių žinių visiškai neturi, o 30 proc. norėtų gauti papildomos informacijos. Teisinio išprusimo problema Lietuvoje labai aktuali. Stokodami teisinio raštingumo ir nežinodami, kaip tinkamai apginti savo teises, žmonės nesusidoroja netgi su elementarių teisinių žinių reikalaujančiomis kasdienėmis situacijomis.

Kaip manote, kodėl?

Dažnai Konstitucija visuomenėje suprantama kaip „eilinis“ įstatymas, kuris kasdienių teisinių problemų sprendimui netaikomas arba beveik netaikomas. Tačiau Konstitucija nėra vien tik deklaratyvių nuostatų rinkinys teisininkams. Tai praktiškai pritaikomas asmens teisių gynimo „įrankis“. Norint sėkmingai ginti savo teises, visiškai nebūtina būti pačiam teisininku arba naudotis teisininko pagalba. Visų pirma, svarbu žinoti, kad šių teisių pagrindinis šaltinis – Konstitucija ir pagrindinių jos nuostatų išmanymas.

Kuris iš šiemet egzamine pateiktų klausimų šiemet jums buvo sunkiausias ar kėlė daugiausia dvejonių? Kodėl?

Nors šiais metais vėl pavyko laimėti Konstitucijos egzaminą teisingai atsakius į visus klausimus, tačiau ir šiemet užduotys buvo nelengvos. Prie sudėtingesnių priskirčiau tuos, į kuriuos pažodinio atsakymo nėra ir pačioje Konstitucijoje. Tokiais atvejais reikia prisiminti ir kitus įstatymus bei Konstitucinio Teismo formuojamą konstitucinę jurisprudenciją, kurią Konstitucijos egzamino testų autoriai taip pat „mėgsta“.

Kuris klausimas labiausiai nustebino?

Šiame Konstitucijos egzamine nustebino praktinė užduotis apie Seimo veiklą, į kurią pažodinio atsakymo Konstitucijoje taip pat nėra. Šiuo atveju pravertė teisės žinios, įgytos Mykolo Romerio universitete (MRU). Džiaugiuosi, šiame universitete man dėstė ir pačios Konstitucijos projekto kūrėjai, tokie kaip Juozas Žilys, Egidijus Jarašiūnas, Vytautas Sinkevičius ir kiti tikri savo srities profesionalai ir pripažinti aukšiausios klasės teisininkai.

Vis labiau įsivyrauja nuomonė, kad aukštosios mokyklos teisininkų ruošia per daug. Kaip manote, ar teisininko profesija šiandien nėra per daug nuvertinama?

Mano manymu, šiandien Lietuvai labiausiai trūksta aukštos kompetencijos motyvuotų teisininkų, kurie išties būtų savo srities profesionalai, mylėtų savo darbą, gerbtų paprastą žmogų, kitaip tariant būtų „žmonių teisininkais“.

Tiesa, visuomenėje nemažai žmonių, turinčių teisinį išsilavinimą, tačiau nedirbančių teisininko darbo. Tame nematau nieko blogo. Teisininko kvalifikacija – tai ne vien aukštojo mokslo diplomas, bet, visų pirma, išsilavinimas, o tik po to – profesija. Manau, kad išsilavinusių žmonių „pertekliumi“ mūsų visuomenė kol kas tikrai negali skųstis, priešingai – tik išsilavinę žmonės ir yra mūsų valstybės ir tautos dabarties ir ateities architektai.

Manau, kad šiuolaikinėje ypač dinamiškoje visuomenėje ir darbo rinkoje reikalingos įvairių sričių žinios ir kompetencijos: įgijus teisinių žinių, kvalifikaciją galima kelti ekonomikos ar vadybos srityje, o įgijus inžinerijos ar filologijos žinių – teisinių ar kitų kompetencijų.

Tokie plataus profilio ir išsilavinimo žmonės ir tampa puikiais vadovais, politikais ar kitų sričių profesionalais. Pavyzdžiui, nei viena aukštoji mokykla šiandien nerengia aukštos kvalifikacijos viešųjų pirkimų specialistų, nors jų poreikis darbo rinkoje yra milžiniškas, ypač viešajame sektoriuje. Ši sritis reikalauja išmanyti itin daug įvairių sričių: finansų, vadybos, inžinerijos, medicinos ir žinoma – teisės. Neabejoju, kad tokie plataus profilio profesionalai ir yra paklausiausi darbo rinkoje.

Ar teisinės žinios nėra svarbios kiekvienam žmogui? Kokia, jūsų nuomone, teisinio švietimo situacija Lietuvoje?

Deja, teisinio švietimo srityje dar tikrai yra kur tobulėti. Neabejoju, kad formuojant ir įgyvendinant Lietuvos teisinio švietimo politiką turėtų būti skiriama žymiai daugiau dėmesio jaunosios kartos teisiniam švietimui. Manau, kad jau mokykloje vaikai turėtų būti mokomi ir skatinami savarankiškai apginti savo teises ir laisves. Mokyklos suole įgytos teisinės žinios leistų tinkamai pasiruošti savarankiškam gyvenimui šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, o Konstitucija būtų suvokiama ne kaip teisinių nuostatų rinkinys, skirtas tik teisininkams…

Manau, kad teisinio švietimo situacija pagerėtų, jei visose šalies mokyklose (įskaitant universitetus bei kitas mokymo įstaigas) atsirastų savarankiška teisinio švietimo programa, kuri gerintų visuomenės narių teisinį išprusimą.

Kodėl nusprendėte studijuoti teisę? Ar studijos pakeitė jūsų požiūrį į teisę, ką šiuo metu dirbate ir kokie artimiausi planai?

Mano kelias į teisę prasidėjo nuo… lietuvių filologijos studijų Vilniaus universitete. Tačiau jau pirmame kurse supratau, kad tikrasis mano „pašaukimas“ yra ne filologija, bet teisė. Norėdamas pagerinti stojamąjį balą antrą kartą sėkmingai perlaikiau brandos egzaminus, ir kitais metais įstojau į Mykolo Romerio universiteto teisės studijas. Kitaip tariant, likau antriems metams (juokiasi). Studijuodamas MRU buvau išvykęs ir į Europos Viadrinos universiteto Teisės fakultete (Vokietijoje), kuriame teisę studijuoti teko ne tik su studentais iš Vokietijos, bet ir iš viso pasaulio.

Po studijų pradėjau teisininko karjerą valstybės tarnyboje. Nors dirbti sekėsi, norėjosi daugiau profesinių iššūkių, todėl pradėjau individualią teisininko karjerą. Susidūręs su tikrai nepakankamu visuomenės teisiniu švietimu prieš daugiau kaip šešerius metus vienam Ignalinos rajono laikraščiui pasiūliau įsteigti rubriką „Juristas pataria“ ir tapau šios rubrikos konsultantu.

Rubrikos populiarumas pranoko visus lūkesčius. Per ketverius metus paskelbėme daugiau kaip 150 straipsnių (šiandien jų jau paskelbta daugiau kaip 300) įvairiausiomis teisės švietimo temomis. Į mus kreipėsi žmonės ne tik iš Ignalinos ir aplinkinių rajonų, bet ir iš visos Lietuvos, net ir užsienyje gyvenantys tautiečiai Tai paskatino 2014 metais tapti vienu iš teisinių paslaugų portalo juristai24.lt įkūrėjų. Subūrėme patikimą ir ambicingą teisinių paslaugų teikimo ir visuomenės teisinio švietimo komandą, kuri savo veiklą vykdo visoje Lietuvoje. Mūsų komandoje jauni, profesionalūs teisininkai, teisės mokslus studijavę ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų Europos universitetuose ir šiuo metu sėkmingai tęsiantys teisės praktiką ir akademinę veiklą įvairiose teisės srityse.

Artimiausi planai dar ambicingesni. Kuriame Teisinių paslaugų asociaciją, kuri vienytų įvairių sričių – teisės, ekonomikos ir kitų profesionalus, kurie visoje Lietuvoje teiktų visuomenei prieinamas aukščiausios kokybės teisines paslaugas ir toliau skatintų teisinį švietimą.

Prezidentūroje pasveikinti jubiliejinio Konstitucijos egzamino nugalėtojai

Antradienį Lietuvos Respublikos Prezidentūroje buvo apdovanoti geriausiai jubiliejiniame Konstitucijos egzamine pasirodę šalies piliečiai. Juos sveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Tradicine tapusioje žinių pasitikrinimo akcijoje šiemet dalyvavo daugiau nei 32 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos.

„Konstitucijos egzaminas per dešimt metų plėtėsi, įtraukdamas vis daugiau skirtingų bendruomenių – pradžioje tai buvo egzaminas, skirtas savivaldybių darbuotojams, o šiandien galime pasidžiaugti turėdami visuotinę žinių pasitikrinimo akciją, kurioje gali dalyvauti visi – nuo pirmokų iki teisininkų. Tikiu, kad šis dešimt metų rengiamas konkursas buvo labai svarbus, nes prisidėjo ne tik prie gilesnių teisinių žinių, bet ir didino piliečių sąmoningumą“, – sakė J. Bernatonis.

Konstitucijos egzamino nugalėtojais buvo paskelbti 29 Lietuvos gyventojai devyniose dalyvių grupėse. Piliečių, neturinčių teisinio išsilavinimo, grupėje nugalėjo Paulius Šepetys iš Kauno, Rūta Norkutė iš Vilniaus ir Alvyda Urbonienė iš Šilalės. Teisinį išsilavinimą turinčių ar jo siekiančių grupėje geriausiai pasirodė vilnietis Dmitrij Rancev, klaipėdietė Audronė Lavruvianec ir Virginijus Andrius Bukauskas iš Visagino.

Šiemet pirmą kartą egzaminą Lietuvos aklųjų bibliotekoje galėjo laikyti ir regos negalią turitys žmonės. Prezidentūroje taip pat buvo pasveikintas geriausiai šioje dalyvių grupėje pasirodęs dalyvis – Alvydas Valentas.

Moksleiviai buvo apdovanoti keturiose amžiaus kategorijose. Vyriausių mokinių, 11-12 klasių kategorijoje, nugalėjo Neda Žutautaitė iš Skuodo rajono Ylakių gimnazijos, Mantautas Šimkus iš Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Vaidas Černiauskas iš Vilniaus Žemynos gimnazijos. 8-10 klasių kategorijos nugalėtojais tapo Vaida Vosyliūtė iš Kazlų Rūdos sav. Antanavo pagrindinės mokyklos, Povilas Valteris iš Šilalės r. Upynos Stasio Girėno mokyklos ir Edvardas Morkūnas iš Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos. 5-7 klasių mokinių grupėje nugalėjo Indrė Vičiūnaitė iš Čekiškių Prano Dovydaičio gimnazijos, Matas Kovalevskis iš Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos ir Justė Skukauskaitė iš Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos.

Jauniausi egzamino dalyviai, 1-4 klasių mokiniai, varžėsi atlikdami kūrybinę užduotį tema „Mano sveikinimas Konstitucijos egzaminui“. Šioje grupėje laimėtojais tapo pirmokė Viltė Piešinaitė iš Kauno Aleksandro Stulginskio-daugiafunkcinio centro, antrus metus prizinę vietą iškovojęs antrokas Kristupas Eitutis iš Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos, trečiokė Goda Žukaitė iš Kėdainių r. Labūnavos pagrindinės mokyklos ir ketvirtokė Ugnė Norkutė iš Vilniaus Baltupių progimnazijos.

Konstitucijos egzaminą piliečiai tradiciškai galėjo laikyti ir internetu portale DELFI. Jie dalyvavo tik viename etape, ir buvo vertinami pagal teisingų atsakymų skaičių bei atsakymams skirtą laiką. Teisinio išsilavinimo neturinčių piliečių grupėje geriausiai pasirodė Lukas Buitkus, Donatas Grinkus ir Jonas Buitkus, o teisinį išsilavinimą turinčių ar jo siekiančių asmenų grupėje laimėtojais tapo Rita Pechovska, ne pirmus metus iš eilės nugalėtojų gretose esantis Eugenijus Gaščenka ir Arūnas Purvainis. DELFI prizas taip pat atititeko ir daugiausiai skaitytojų simpatijų sulaukusio 1-4 klasių piešinio autorei Urtei Šiaulytei iš Vilniaus Gerosios Vilties gimnazijos.

Egzaminas buvo laikomas ir Lietuvos įkalinimo įstaigose, čia taip pat atrinkti trys geriausiai pasirodę dalyviai.

Geriausiai Konstitucijos egzaminą išlaikiusiems dalyviams buvo įteikti diplomai, Prezidentės pasirašytos Konstitucijos, el. knygų skaityklės ir partnerių dovanos. Konstitucijos egzamino laureatams taip pat skambėjo ir muzikinės dovanos – Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos jaunučių choro atliekamos dainos. Apdovanojimų ceremonijos dalyvius taip pat sveikino egzamino komisijos pirmininkas ir Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Jubiliejinį Konstitucijos egzaminą Teisingumo ministerijai organizuoti padėjo Mykolo Romerio universitetas ir Vilniaus licėjus, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, AB Lietuvos paštas. Žinią apie egzaminą padėjo skleisti projekto partneriai: naujienų portalas DELFI ir LRT.

Spalio 11 d. tūkstantis geriausių susirungs antrame Konstitucijos egzamino etape

Antradienį, spalio 11 d., visoje šalyje įvyks antrasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzamino etapas. Jame dalyvaus beveik tūkstantis geriausiai pirmajame etape pasirodžiusių egzamino dalyvių. Iš viso pirmajame egzamino etape dalyvavo per 32 tūkst. Lietuvos piliečių.

Į Teisingumo ministerijos organizuojamo egzamino antrąjį etapą pateko visi dalyviai, kurie pirmajame etape, vykusiame rugsėjo 27 d., iš 30 klausimų teisingai atsakė į 25 ir daugiau. Finalininkai egzaminą laikys toje pačioje vietoje, kurioje laikė pirmąjį etapą: savivaldybėse, bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose, įkalinimo įstaigose bei Lietuvos Respublikos Seime.

„Džiaugiamės, kad jubiliejiniame egzamine į antrąjį etapą pateko dar daugiau dalyvių nei pernai, kuomet jų buvo apie 800. Taip pat pirmojo etapo kartelę šiemet pavyko perkopti ir didesniam skaičiui moksleivių. Tai ne tik rodo, kad auga bendras dalyvių skaičius, bet taip pat, jog egzamine dalyvaujantys piliečiai tampa geresni Konstitucijos žinovai“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Antrajame etape dalyviams bus pateikta 20 klausimų – 19 testo tipo ir vienas atviras. Užduotis rengė Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus licėjaus komandos.

Mokyklose Konstitucijos egzaminas bus laikomas nuo 9 val. specialios Konstitucijos egzamino pamokos metu. Dalyviai varžysis atskiruose pogrupiuose: 5-7, 8-10, 11-12 klasių. Pilnametystės sulaukę piliečiai, teisę studijuojantys ir teisinį išsilavinimą turintys asmenys bei laisvės atėmimo vietose esantys nuteistieji egzaminą laikys nuo 12 val.

Po antrojo etapo paaiškės visi 29 egzamino nugalėtojai, kuriuos spalio 26 d. Prezidentūroje pasveikins ir apdovanos Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei teisingumo ministras. Jiems bus įteikti diplomai, el. knygų skaityklės ir kiti organizatorių bei partnerių prizai.

Šiame etape nebedalyvaus internetu egzaminą laikę piliečiai ir 1-4 kl. moksleiviai, kurie atliko kūrybinę užduotį tema „Mano sveikinimas Konstitucijos egzaminui“. Už labiausiai patinkantį mažųjų dalyvių darbą jau galima balsuoti portale DELFI.

Organizuojant egzaminą talkina Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, AB „Lietuvos paštas“. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto partneriai: naujienų portalas DELFI ir LRT.

Jubiliejinį Konstitucijos egzaminą laikė daugiau nei 32 000 žmonių

Vakar, rugsėjo 27 d., visoje Lietuvoje buvo laikomas jubiliejinis 10-asis Konstitucijos egzaminas. Šiemet Teisingumo ministerijos inicijuojama tradicinė žinių pasitikrinimo akcija dalyvių pritraukė daugiau nei pernai – konstitucines žinias nusprendė pasitikrinti daugiau nei 32 tūkst. žmonių. Geriausiai pirmajame etape pasirodę dalyviai spalio 11 d. susirungs antrajame etape.

Konstitucijos egzaminas vyko 60 Lietuvos savivaldybių, 519 bendrojo lavinimo mokyklų, 18-oje aukštųjų mokyklų ir 12-oje įkalinimo įstaigų. Dar daugiau nei 500 piliečių egzaminą laikė internetu, portale DELFI.

„Džiaugiuosi, kad jau dešimtus metus skaičiuojantis egzaminas Lietuvos piliečiams tampa vis svarbesnis – tai parodo didžiausias iki šiol buvęs dalyvių skaičius. Didžiausiu aktyvumu kaip visuomet pasižymėjo mokyklos, o tai reiškia, kad auganti jaunoji karta bus tvirtas mūsų valstybės pagrindas, gerai išmanantis pagrindinį savo šalies įstatymą, žinantis savo teises ir pareigas“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Konstitucijos egzamino dalyvių skaičius per dešimtmetį išaugo nuo 800 (2007 m.) iki 32 tūkst. Praėjusiais metais egzamine dalyvavo 31 tūkst., o 2014 m. – 30 tūkst. žmonių.

Šių metų egzamine iš viso sudalyvavo beveik 30 tūkst. 5-12 kl. moksleivių, o tai yra 600 daugiau nei pernai. Didžiausiu aktyvumu jau ne pirmus metus išsiskyrė Kauno Kazio Griniaus progimnazija (852 mokiniai) ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija Kaune (576 mokiniai). Prie bendro dalyvių skaičiaus kol kas dar nepriskaičiuoti 1-4 klasių moksleiviai – jiems buvo pateikta kūrybinė užduotis „Mano palinkėjimas Konstitucijos egzaminui“, jų darbai šiuo metu renkami, taigi dalyvių skaičius vis dar auga. Už mažiausiųjų egzamino dalyvių darbus kitą savaitę bus galima balsuoti portale DELFI.

Tarp aukštųjų mokyklų aktyviausios buvo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (196 studentai) ir Vilniaus kolegija (183 studentai). Iš viso Lietuvoje Konstitucijose egzaminą laikė beveik 800 studentų.

Didžiausiu aktyvumu tarp savivaldybių pasižymėjo Vilniaus miesto savivaldybė (75 piliečiai). Iš viso 60 šalies savivaldybių egzaminą laikė beveik 500 Lietuvos piliečių, norinčių pasitikrinti savo konstitucines žinias.

Pirmą kartą Konstitucijos egzaminą laikė ir regos negalią turintys žmonės. Lietuvos aklųjų bibliotekoje, kuri organizavo egzaminą, dalyvavo 15 žmonių, tarp kurių – ir Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių čempionas Justas Pažarauskas.

Egzaminas, mokyklose prasidėjęs 9 valandą, o visur kitur – 12 valandą, truko 45 minutes. Visi egzamino dalyviai turėjo atsakyti į 30 uždarų klausimų. Į antrąjį etapą pateko tie, kurie teisingai atsakė į 25 klausimus ir daugiau. Internetu egzaminą laikyti pasirinkę piliečiai dalyvavo tik pirmajame etape.

Konstitucijos egzamino dalyviai varžėsi atskirose grupėse: pilnametystės sulaukusių piliečių, teisę studijuojančių ir teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų bei moksleivių (atskirose grupėse: 1-4, 5-7, 8-10, 11-12 kl.).

Antrasis egzamino etapas vyks spalio 11 d. Į jį patekę dalyviai egzaminą laikys toje pačioje vietoje, kurioje laikė pirmąjį etapą. Po antrojo etapo paaiškės 29 egzamino nugalėtojai, kuriuos spalio 26 d. Prezidentūroje pasveikins ir apdovanos egzamino globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Organizuojant jubiliejinį Konstitucijos egzaminą talkina Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos paštas. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto partneriai: naujienų portalas DELFI ir LRT.

Rytoj visa Lietuva laikys dešimtąjį Konstitucijos egzaminą

Antradienį, rugsėjo 27 d., visi savo konstitucines žinias pasitikrinti norintys Lietuvos piliečiai jau dešimtą kartą laikys Teisingumo ministerijos organizuojamą Konstitucijos egzaminą. Pirmasis etapas vyks visose šalies savivaldybėse, 619 bendrojo lavinimo ir 21 aukštojoje mokykloje, 10 įkalinimo įstaigų, LR Seime ir internetu.

Pernai egzamine dalyvavo daugiau nei 31 tūkst. dalyvių, o šiemet, anot Teisingumo ministro Juozo Bernatonio, tikimasi sulaukti dar daugiau dalyvių.

„Susidomėjimas jubiliejiniu egzaminu išties didelis. Įprastai aktyviai dalyvaujančios Lietuvos mokyklos šiemet dar aktyvesnės – egzaminą laikyti planuoja 619 mokyklų, taip pat šiemet užsiregistravo ir daugiau aukštųjų mokyklų. Džiaugiamės, kad jaunoji karta taip aktyviai domisi pagrindiniu šalies įstatymu. Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis besivadovaujantys piliečiai yra tvirtas mūsų valstybės pagrindas“, – sako J. Bernatonis.

Konstitucijos egzamino dalyviai tradiciškai varžysis atskirose grupėse: pilnametystės sulaukusių piliečių, teisę studijuojančių ar teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų bei moksleivių.

Egzaminą internetu ar per mobiliuosius įrenginius norintys laikyti piliečiai galės tai padaryti portale DELFI nuo 12 iki 13 val. Internetu egzaminą laikyti pasirinkę piliečiai dalyvaus tik pirmajame etape. Nugalėtojai bus išrinkti pagal teisingų atsakymų skaičių ir laikymui skirtą laiką.

Visose savivaldybėse egzaminas taip pat vyks nuo 12 val. Egzaminą laikyti galės ir iš anksto internetu neužsiregistravę asmenys.

Mokyklose moksleiviai egzaminą laikys suskirstyti į 1-4, 5-7, 8-10 ir 11-12 klasių pogrupius – jiems parengti atskiri užduočių paketai. Mažiausiems 1-4 kl. moksleiviams bus pateikta kūrybinė užduotis „Mano palinkėjimas Konstitucijos egzaminui“. Mokiniai egzaminą laikys savo mokyklų patalpose specialios Konstitucijos pamokos metu, kuri prasidės 9 val.

Pirmą kartą Konstitucijos egzaminas bus organizuojamas ir regos negalią turintiems žmonėms. Jie egzaminą laikys Lietuvos aklųjų bibliotekoje.

Pirmajame etape visiems bus pateikta 30 uždarų klausimų. Į antrąjį etapą pateks tie, kurie teisingai atsakys į 25 klausimus ir daugiau.

Po antrojo etapo, kuris vyks spalio 11 d., paaiškės 29 egzamino nugalėtojai. Juos spalio 26 d. Prezidentūroje vyksiančių iškilmingų apdovanojimų metu pasveikins ir apdovanos egzmaino globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Organizuojant egzaminą talkina Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, AB „Lietuvos paštas“. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto partneriai: naujienų portalas DELFI ir LRT.

Jubiliejiniame Konstitucijos egzamine – dėmesys ir Seimo rinkimams

Po savaitės, rugsėjo 27 d., Teisingumo ministerija visus šalies piliečius jau dešimtą kartą pakvies laikyti Konstitucijos egzaminą. Šiemet rengiama žinių pasitikrinimo akcija išsiskirs ne tik apvaliu jubiliejumi – dar iki egzamino piliečiams organizuojamos įvairios susipažinimo su Konstitucija akcijos, kuriomis siekiama suteikti daugiau papildomų teisinių žinių.

 

„Džiaugiuosi, kad ši jau dešimtmetį rengiama valstybinės reikšmės žinių pasitikrinimo akcija tapo tradicine ir prisidėjo prie geresnio pagrindinio šalies įstatymo išmanymo. Tikiu, kad Konstitucijos egzaminas ne tik padeda gilinti piliečių žinias, bet ir didina jų sąmoningumą ir pagarbą valstybei. Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis besivadovaujantys piliečiai yra tvirtas mūsų valstybės pagrindas“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Nors Konstitucijos egzaminas įvyks tik kitą savaitę, anot ministro, galima sakyti, jis jau prasidėjo. Likus 10 dienų iki egzamino, rugsėjo 17 d., apie 100 piliečių dalyvavo Teisingumo ministerijos inicijuotame orientaciniame miesto žaidime „Atrask teisingumo kelius“, kuriuo buvo siekiama geriau supažindinti ne tik su teisine šalies sistema ir Konstitucijos istorija, bet ir su žymiomis Vilniaus vietomis.

Siekiant gyventojus supažindinti su Konstitucijos samprata ir jos aiškinimu, antradienį Teisingumo ministerijoje taip pat buvo surengta atvira visuomenei Konstitucijos paskaita, kurią vedė konstitucinės teisės žinovas prof.dr. Vytautas Sinkevičius.

Jubiliejinis egzaminas šiemet tradiciškai vyks dviem etapais – rugsėjo 27 d. ir spalio 11 d. Jį bus galima laikyti visų 60 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, LR Seime, bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose bei įkalinimo įstaigose. Pirmasis etapas vyks ir egzamino partnerio DELFI portale.

Egzamino komisijos narė ir viena iš užduočių rengėjų Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto direktoriaus pavaduotoja prof. dr. Milda Vainiutė atkreipia dėmesį, kad ruošiantis šiam egzminui reikėtų prisiminti ir šalies aktualijas.

„Abiejų etapų užduotys bus parengtos taip, kad leistų ne tik panaudoti Konstitucijos žinias, bet ir skatintų vadovautis šiame įstatyme įtvirtintomis vertybėmis bei taikyti jos normas. Taip pat ruošiantis reiktų daugiau dėmesio skirti ir šalies aktualijoms – pavyzdžiui, artėjantiems LR Seimo rinkimams“, – sako profesorė.

Konstitucijos egzamino užduotis šiemet rengia prof. dr. M. Vainiutės vadovaujama Mykolo Romerio universiteto komanda ir Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus komanda. Jubiliejinio Konstitucijos egzamino komisijai jau antrus metus iš eilės vadovauja Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Egzamino dalyviai dėl nugalėtojų vardo varžysis atskirose grupėse: pilnametystės sulaukusių piliečių, teisę studijuojančių ir teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų bei moksleivių. Pastarieji dar bus suskirstyti į keturias amžiaus grupes: 1–4, 5–7, 8–10 ir 11–12 klasių. 1-4 klasių moksleiviai dalyvaus piešinių konkurse „Mano sveikinimas Konstitucijos egzaminui“. Kitų amžiaus grupių moksleiviai gaus skirtingus užduočių rinkinius, pritaikytus jų amžiaus grupei.

Pirmajame etape bus pateikta 30 uždarų klausimų, antrajame – 19 uždarų ir vienas atviras. Į antrąjį etapą pateks tie, kurie teisingai atsakys į 25 klausimus ir daugiau. Dalyviai, kurie egzaminą laikantys internetu arba per mobiliuosius įrenginius, dalyvaus tik pirmajame etape.

Pernai Konstitucijos egzaminą visoje Lietuvoje laikė daugiau negu 31 tūkst. žmonių. Šiemet, kaip teigia J. Bernatonis, jubiliejaus proga, tikimasi sulaukti dar daugiau dalyvių, o ypač tų, kurie egzaminą laikys internetu.

Nugalėtojai spalio 26 d. bus pakviesti į iškilmingus Konstitucijos egzamino apdovanojimus, kurie vyks LR Prezidentūroje. Juos sveikins Konstitucijos egzamino globėja Prezidentė D. Grybauskaitė ir teisingumo ministras J. Bernatonis. Laimėtojams bus įteikti projekto organizatorių ir partnerių prizai – elektroninės knygų skaityklės, knygos ir suvernyrai.

Organizuojant egzaminą talkina Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, AB „Lietuvos paštas“. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto partneriai: naujienų portalas DELFI ir LRT.

Profesorius V. Sinkevičius: Konstitucija – mūsų teisės sistemos rėmai

Kitą savaitę visoje šalyje įvyks jubiliejinis 10-asis Konstitucijos egzaminas. Artėjant šiai tradicinei žinių pasitikrinimo akcijai, konstitucinės teisės žinovas prof. dr. Vytautas Sinkevičius šalies piliečius ragina žvelgti į pagrindinį šalies įstatymą giliau, nes atskleisti už Konstitucijos teksto slypinčią teisę nėra paprasta.

„Konstitucija, kaip ir kiekvienas teisės aktas, turi tam tikrą tekstinę išraišką. Tačiau jos aiškinimas neapsiriboja ir negali apsiriboti vien teksto – žodžių, terminų, sąvokų, sakinių – gramatinės prasmės aiškinimusi, nes to nepakanka už Konstitucijos teksto slypinčiam tikrajam konstitucinio reguliavimo turiniui atskleisti“, – antradienį Teisingumo ministerijoje surengtos visuomenei atviros Konstitucijos paskaitos metu sakė prof. dr. V.Sinkevičius.

Už Konstitucijos teksto slypi tam tikra vertybių sistema, teisė, kuri buvo sukurta priimant Konstituciją. Konstitucijos tekstas, išreiškiantis tam tikrą konstitucinę nuostatą, ne visada lemia vienintelę galimą tos nuostatos turinio sampratą, nes žodžiai, anot teisininko, atspindintys šią nuostatą, skirtingų žmonių neretai suvokiami skirtingai.

„Kiekvienas, kuris aiškina Konstituciją, gali skirtingai suvokti aiškinamą tekstą. Todėl Konstitucija turi būti aiškinama, siekiant išvengti nesusipratimo. Konstitucijos aiškinimas taip pat užtikrina teisės gyvavimą, garantuoja tai, kad teisė plėtojasi kartu su besikeičiančia visuomene, pasaulėžiūra. Be aiškinimo ir interpretavimo Konstitucija negalėtų egzistuoti, ji būtų statiška, sustabarėjusi ir sunkiai pritaikoma, todėl neatitiktų visuomenės lūkesčių“, – sakė jis.

Gilinantis į pagrindinį šalies įstatymą, anot profesoriaus, svarbu suprasti, kad Konstitucija turi ne tik raidę, bet ir dvasią.

„Konstitucijos teksto, jos raidės, negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų paneigti Konstitucijos principai, jos dvasia, kad būtų iškreipiama Konstitucijos, kaip svarbiausių tautos vertybių sistemą įtvirtinančio ir ginančio, visai teisės sistemai gaires nubrėžiančio akto, pamatinė prasmė. Konstitucijos dvasia yra juridizuojama Konstitucinio Teismo doktrinoje. Kai kalbame apie Konstitucijos raidę ir dvasią, kartu turime kalbėti ir apie Konstitucijoje įtvirtintą eksplicitinį ir implicitinį teisinį reguliavimą“, – aiškina konstitucinės teisės žinovas.

V.Sinkevičius pabrėžia, jog suvokiant Konstituciją kaip joje įtvirtintų teisės normų ir principų visumą, kaip vieningą ir darnią sistemą, kurioje visos nuostatos tarpusavyje yra suderintos, tarp kurių yra pusiausvyra, konstatuotina, kad Konstitucijoje nėra spragų, tarp atskirų nuostatų nėra prieštaravimų, visos konstitucinės nuostatos ir jos preambulė yra tos pačios, aukščiausiosios, teisinės galios. Tik Konstitucija – vienintelis teisės aktas – savo prigimtimi yra steigiamosios valdžios (suverenios valdžios) pirminis teisės aktas, tikrasis ir vienintelis visos teisės sistemos teisiškumo matas. Konstitucija – tai aukščiausioji nacionalinė teisė, teisė par excellence, kurios teisiškumas nekelia abejonių.

Tokia konstituciocentrinė teisės sistemos samprata suponuoja tai, kad Konstitucija yra visą teisės sistemą integruojantis ir visą teisinį reguliavimą kreipiantis, jo turinį lemiantis teisės aktas. Visa kita teisė – ordinarinė – turi atitikti aukščiausiąją, t. y. Konstitucijos teisę.

Profesoriaus teigimu, Konstitucija aiškintina remiantis tik ja pačia, jos pačios logika, jos normų ir principų ryšiais ir sąveika, konstituciniu visuminiu reguliavimu. Konstitucijos normų ir principų, konstitucinio reguliavimo turinio negalima aiškinti remiantis įstatymais ar kitais teisės aktais, esą konkretinančiais Konstituciją, nes taip būtų paneigta Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje.

Konstitucija, kaip tvirtina prof. V.Sinkevičius, tai lyg tam tikri rėmai, apibrėžiantys, kas yra teisiškai būtina ir galima. Peržengus šiuos rėmus kyla grėsmė visuomenės ir valstybės gyvenimo pamatams.

Teisingumo ministerijos organizuojamo Konstitucijos egzamino, kurį globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmasis etapas įvyks rugsėjo 27 d. Egzaminas bus laikomas visų 60 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, LR Seime, mokyklose ir įkalinimo įstaigose. Pirmasis etapas vyks ir internetu.

Informacija apie egzamino organizavimo tvarką: www.konstitucijosegzaminas.lt

Daugiau informacijos:

Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyrius tel. 8 (5) 2191882, 8 (686) 50011

Teisingumas per žaidimo prizmę: atrastos „teisingos“ Vilniaus vietos

Artėjant jubiliejiniam 10-ajam Konstitucijos egzaminui Teisingumo ministerija egzaminui besiruošiančius ir visus kitus šalies piliečius savaitgalį pakvietė išmėginti jėgas miesto orientaciniame žaidime „Atrask teisingumo kelius“. Beveik 4 valandas trukusiose varžybose susirungė apie 100 dalyvių.

„Minėdami Konstitucijos egzamino jubiliejų norėjome šalies gyventojus iš arčiau supažindinti su šalies teisingumo sistema ir jos istorija. Tam pasirinkome žaidimo formą ir žymiose sostinės vietose paslėptas užduotis. Siekėme, kad tai būtų ir naudinga, ir smagi pramoga, skatinanti pažinti ne tik istoriją, bet ir mūsų sostinę“, – idėją pristatė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Žaidimo dalyviai, po 2-4 žmones susibūrę į 30 komandų, šeštadienio rytą startavo nuo LR Seimo. Žaidimo pradžioje visiems buvo įteiktos užduotys, kurias sudarė 25 klausimai, ir kišeninės LR Konstitucijos, kurios vėliau pravertė sprendžiant kai kurias užduotis.

Keliaudami nuo vienos prie kitos užduoties vietos dalyviai įveikė apie 5-6 kilometrus. Per visą dieną, spręsdami su Konstitucija ir teisingumo sistema susijusius klausimus, jie aplankė tokias žymias Vilniaus vietas kaip Lietuvos akademinė biblioteka, Šv. Jonų bažnyčia, Vilniaus universitetas, Užupio Respublika ir kitas.

Paskutinėje žaidimo stotelėje – Teisingumo ministerijoje – buvo apdovanota 10 greičiausių ir gudriausių žaidimo „Atrask teisingumo kelius“ komandų. Laimėtojus sveikino jubiliejinio Konstitucijos egzamino ambasadorius Paulius Ambrazevičius.

Viena iš dviejų visas užduotis įveikusių komandų – „Atradėjai“, tapę pirmosios vietos nugalėtojais, teigė nesantys teisės žinovai, tačiau prisipažino, kad užduotis sėkmingai išspręsti padėjo žinios apie Vilnių ir jo istoriją. Laimėtojai neslėpė, kad žaidimas juos taip sudomino, jog pasidarė įdomu žinias pasitikrinti ir artėjančiame Konstitucijos egzamine.

Paulius Ambrazevičius: Konstitucijos egzaminą iš tiesų laimi kiekvienas dalyvis

Rugsėjo 27 d. Teisingumo ministerija visus piliečius 10-ąjį kartą kvies pasitikrinti savo žinias Konstitucijos egzamine. Šių metų Konstitucijos egzamino ambasadorius – komikas, LRT laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius – įsitikinęs, kad pagrindinio šalies įstatymo išmanymas kiekvienam žmogui suteikia pilietinio stabilumo.

Vilniaus universitete Politikos mokslus baigęs P. Ambrazevičius dalinasi savo mintimis apie Konstitucijos svarbą, artėjančio egzamino prasmę ir jam aktualiausią Konstitucijos straipsnį.

Šiemet tapote Konstitucijos egzamino ambasadoriumi. Ką jums reiškia šios pareigos ir ką planuojate nuveikti?
Man šis titulas yra didelė garbė – juk tai svarbus, visos šalies mastu vykstantis renginys. Dar, be to, ir jubiliejinis – dešimtasis. Norisi ir malonu prisidėti. Tikiuosi savo pavyzdžiu pritraukti ir daugiau jaunų žmonių, kurie egzaminą kartais laiko šiek tiek pasyviau. Galbūt jie labiau susidomės šiuo renginiu ir patys įsitikins, koks jis įdomus bei naudingas. Tad svarbiausiu savo uždaviniu laikau paskatinti žmones dar aktyviau dalyvauti konkurse. Tam, kad sudalyvautum, turi bent jau pavartyti tą nedidelę, tačiau itin svarbią knygutę. Manau, jeigu žmogus bent šiek tiek pasidomi pagrindiniu jo gyvenimą reguliuojančiu dokumentu, tai jau yra gerai.

Kodėl jaunam žmogui svarbu išmanyti savo šalies Konstituciją?
Konstitucija – pagrindinis mūsų šalies įstatymas. Žinodamas jo esmę, bent šiek tiek jame gaudydamasis, tu jau automatiškai tampi pranašesnis už tą, kuris to nežino. Gyvenime visada pravartu žinoti apie savo teises ir pareigas.

Kuris Konstitucijos straipsnis Jums yra aktualiausias ir kodėl?
Labai mėgstu 25 straipsnį, kuris kalba apie žodžio laisvę. Man, kaip savo profesijos atstovui, jis yra pats svarbiausias, nes su tuo susiduriu beveik kasdien.

Kaip nutiko, kad Politikos mokslų absolventas pasirinko komiko ir laidų vedėjo profesiją?
Viskas vyko gana natūraliai ir laipsniškai – visi darbai, kuriuos darau dabar, mane susirado patys, aš tik nuolat ieškojau ko nors naujo ir kai kurie dalykai, juos išbandžius, labai patiko, tad prie jų ir pasilikau.

Kaip Politikos mokslų žinios, o tuo pačiu ir Konstitucijos išmanymas, praverčia būtent tavo darbe?
Nežinau, kiek padeda darbe, labiau padeda gyvenime ir toje aplinkoje, kurioje visi gyvenam. Diskutuojant su aplinkiniais apie tokius aktualius dalykus kaip, pavyzdžiui, šeimos samprata, Konstitucija tampa netgi pokalbio ašimi, jos išmanymas gelbsti argumentuojant. Save laikau politiškai aktyviu žmogumi, tad pagrindinio šalies įstatymo išmanymas man yra itin svarbus.

Ar lietuviai pakankamai gerai išmano pagrindinį šalies įstatymą?
Manau, kad bent ta aktyvioji visuomenės dalis, kuriai ne tas pats, kas vyksta aplinkui, tikrai ne tik daug žino apie Konstituciją, bet ir ja remiasi. Man atrodo, kad tokie renginiai kaip Konstitucijos egzaminas labiau skirti pritraukti pasyvesnę visuomenės dalį. Svarbu jiems priminti, kad gerai išmanydamas šį įstatymą aiškiau suprasi, kas ir kodėl vyksta šalies gyvenime, taip pat ką gali bei turi daryti kaip šios valstybės pilietis.

Ko palinkėtumėte šių metų Konstitucijos egzamino dalyviams?
Visų pirma, norisi palinkėti sėkmės. Visi tikrai nelaimės – kažkas juk turi ir pralaimėti. Tačiau labai tikiuosi, kad jeigu jau ruošiatės egzaminui, tai sukauptas žinias panaudosite ne tik jame, bet ir kasdieniame gyvenime. Kalbant apie Konstitucijos egzaminą labai tinka principas – „svarbu ne laimėti, o dalyvauti“. Nes kiekvienas egzaminui besiruošiantis dalyvis automatiškai laimi labai vertingą prizą – žinias.

Pirmojo Konstitucijos egzamino laimėtojai juo tebesidomi ir šiandien

Rugsėjo 27 d. įvyks jubiliejinis dešimtasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminas. Pernai egzaminą laikė daugiau nei 30 tūkst. žmonių, o šiemet tikimasi rekordinio dalyvių skaičiaus. Tarp žmonių, kurie atidžiai domėsis jo eiga bei rezultatais, bus ir pirmieji Konstitucijos egzamino nugalėtojai – jie puikiai atsimena, kodėl tuomet ryžosi dalyvauti akcijoje, ir iki šiol palaiko egzamino idėją.

Dalyvauti paskatino patikusi idėja

„Šiemet jau 10-ąjį kartą organizuojamas Konstitucijos egzaminas nepraranda aktualumo. Net ir tie, kurie Konstitucijos tekstą, regis, moka mintinai, kasmet atranda naujų jos atspalvių, todėl kartotis, gilintis ir dalyvauti niekad nepabosta. Per šiuos metus egzamino dalyvių skaičius išaugo dešimtis kartų, tai suprantama atsižvelgiant į kur kas spartesnę informacijos sklaidą, galimybę egzaminą laikyti internetu. Tačiau tie 800 žmonių, dalyvavusių pirmajame egzamine buvo puikus pasiekimas, jau tada parodęs tokio egzamino aktualumą ir paskatinęs toliau tęsti ir plėtoti tokią gražią tradiciją“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Panevėžietis Petras Leikauskas buvo vienas iš tų 800 žmonių, 2007 m. užsiregistravusių į Konstitucijos priėmimo 15 metų jubiliejaus proga surengtą egzaminą. Jis pasakoja, kad tuomet jam labai patiko pati renginio idėja, todėl jis nutarė sudalyvauti, o galiausiai tapo ir nugalėtoju.

„Man labai patiko ta mintis – kalbėti apie svarbiausią valstybės dokumentą. Aš pagal specialybę istorijos mokytojas, todėl toks egzaminas mane labai sudomino. Be to, tuomet dirbau Panevėžio m. savivaldybės tarybos sekretoriumi ir buvau atsakingas už savivaldybės tarybos narių dalyvavimą egzamine (tuomet atskirai varžėsi savivaldybių Tarybų nariai ir gyventojai). Beagituodamas kitus užsikrėčiau ir pats“, – prisimena jis.

Kitą pirmojo egzamino nugalėtoją, telšiškę Danutę Mažeikienę sudalyvauti irgi paskatino naujos idėjos patrauklumas. „Man iš karto patiko ši mintis. Norėjau ją kažkaip palaikyti, todėl ir nutariau sudalyvauti pati. Mano galva, žmonės turi išmanyti savo šalies pagrindinį įstatymą, žinoti savo teises bei pareigas, o reikalui esant ir mokėti apsiginti“, – sako ji.

Tuomet Konstitucijos egzaminas vyko dviem etapais. Pirmajame, kuris vyko savivaldybėse, testo pagalba buvo išsiaiškinta, kas keliaus į finalinį etapą, kuriame reikėjo rašyti esė. P. Leikauskas prisimena, kad testo klausimai buvo nesudėtingi ir įdomūs.

„Finaliniame etape Vilniuje aš pasirinkau temą „Ar šiandieninėje Lietuvoje Konstitucija yra vertybė“. Įrodinėjau, kad tai yra vertybė, nes iš tiesų taip maniau, ir tebemanau dabar. Beje savivaldybių ture Panevėžyje trys dalyviai surinko vienodą maksimalų balų skaičių ir laimėtojas buvo išaiškintas burtų keliu. Tad pasirinkimo neturėjau – privalėjau laimėti“, – juokiasi P. Leikauskas.

Mažeikienė sako, kad finaliniame etape jai kilo daug ir įvairių minčių. „Konkretaus tikslo aš neturėjau. Tiesiog savo dalyvavimu norėjau išreikšti pritarimą šiai iniciatyvai. Rašant esė buvo proga pagalvoti apie kai kurias mūsų valstybės ir visuomenės vystymosi kryptis, apie atotrūkį tarp deklaruojamųjų nuostatų ir realaus gyvenimo“, – prisimena ji.

Egzamino išpopuliarėjimas nestebina

Mažeikienė teigia visai nesistebinti, kad Konstitucijos egzaminas taip lengvai prigijo ir tapo tradicija. „Visos geros idėjos, kurias visuomenė priima ir palaiko, paprastai turi ir tęstinumą. Nesistebiu, kad taip atsitiko ir su Konstitucijos egzaminu. Labai gerai, kad į šią iniciatyvą įsitraukė ir jaunimas, mokiniai. Taip prisidedama prie solidarios politinės visuomenės kūrimo“, – įsitikinusi telšiškė.

Tai buvo vienintelis kartas, kai ji dalyvavo egzamine. Tačiau pirmojo Konstitucijos egzamino nugalėtoja tikina kiekvienais metais stebinti, kaip vyksta egzaminas, sekanti jo rezultatas. „Nors pati daugiau nebedalyvavau, rezultatais visada pasidomiu. Be to aktyviai skatinu juose dalyvauti ir mokinius“, – teigia Telšių savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja D. Mažeikienė.

Tai, kad per dešimtmetį egzamino mastas išaugo kelias dešimtis kartų, visai nestebina ir P. Leikausko. Jo manymu, ypač džiugu, kad į egzaminą įsijungė ir moksleiviai.

„Aš pats egzamine dalyvavau tik tą vienintelį kartą. Tačiau šiemet, ko gero, jubiliejaus proga vėl sudalyvausiu“, – teigia vienas pirmųjų Konstitucijos egzamino nugalėtojų.