Eugenijus Gaščenka: „Konstitucija – kiekvienam piliečiui skirtas jo teisių gynimo „įrankis“

Spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje vykusioje ceremonijoje apdovanojo jubiliejinio – dešimtojo – Konstitucijos egzamino nugalėtojus ir pasveikino visus Konstitucijos dienos proga.

Eugenijų Gaščenką galima laikyti tikru Konstitucijos egzamino rekordininku. Šiemet vykusiame egzamine jis jau ketvirtą kartą nugalėjo kategorijoje, kurioje varžosi teisės profesionalai arba ją studijuojantys. Su Eugenijumi kalbamės ne tik apie Konstituciją, bet ir teisinio švietimo situaciją Lietuvoje.

Eugenijau, jus galima laikyti savotišku Konstitucijos egzamino rekordininku – nugalėtoju tapote jau net ketvirtą kartą. Kas vis dar motyvuoja dalyvauti Konstitucijos egzamine?

Per daugiau kaip septynerių metų teisinio darbo patirtį pastebėjau labai aiškią tendenciją – Lietuvos žmonių, ypač gyvenančių regionuose, atokiau nuo didmiesčių, teisinės žinios ir gebėjimas ginti savo teises – ypač opi problema. Tai rodo ir dar 2014 metais Teisingumo ministerijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tik penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad jiems pakanka žinių savo teisėms ginti, 34 proc. respondentų teigė, kad tokių žinių visiškai neturi, o 30 proc. norėtų gauti papildomos informacijos. Teisinio išprusimo problema Lietuvoje labai aktuali. Stokodami teisinio raštingumo ir nežinodami, kaip tinkamai apginti savo teises, žmonės nesusidoroja netgi su elementarių teisinių žinių reikalaujančiomis kasdienėmis situacijomis.

Kaip manote, kodėl?

Dažnai Konstitucija visuomenėje suprantama kaip „eilinis“ įstatymas, kuris kasdienių teisinių problemų sprendimui netaikomas arba beveik netaikomas. Tačiau Konstitucija nėra vien tik deklaratyvių nuostatų rinkinys teisininkams. Tai praktiškai pritaikomas asmens teisių gynimo „įrankis“. Norint sėkmingai ginti savo teises, visiškai nebūtina būti pačiam teisininku arba naudotis teisininko pagalba. Visų pirma, svarbu žinoti, kad šių teisių pagrindinis šaltinis – Konstitucija ir pagrindinių jos nuostatų išmanymas.

Kuris iš šiemet egzamine pateiktų klausimų šiemet jums buvo sunkiausias ar kėlė daugiausia dvejonių? Kodėl?

Nors šiais metais vėl pavyko laimėti Konstitucijos egzaminą teisingai atsakius į visus klausimus, tačiau ir šiemet užduotys buvo nelengvos. Prie sudėtingesnių priskirčiau tuos, į kuriuos pažodinio atsakymo nėra ir pačioje Konstitucijoje. Tokiais atvejais reikia prisiminti ir kitus įstatymus bei Konstitucinio Teismo formuojamą konstitucinę jurisprudenciją, kurią Konstitucijos egzamino testų autoriai taip pat „mėgsta“.

Kuris klausimas labiausiai nustebino?

Šiame Konstitucijos egzamine nustebino praktinė užduotis apie Seimo veiklą, į kurią pažodinio atsakymo Konstitucijoje taip pat nėra. Šiuo atveju pravertė teisės žinios, įgytos Mykolo Romerio universitete (MRU). Džiaugiuosi, šiame universitete man dėstė ir pačios Konstitucijos projekto kūrėjai, tokie kaip Juozas Žilys, Egidijus Jarašiūnas, Vytautas Sinkevičius ir kiti tikri savo srities profesionalai ir pripažinti aukšiausios klasės teisininkai.

Vis labiau įsivyrauja nuomonė, kad aukštosios mokyklos teisininkų ruošia per daug. Kaip manote, ar teisininko profesija šiandien nėra per daug nuvertinama?

Mano manymu, šiandien Lietuvai labiausiai trūksta aukštos kompetencijos motyvuotų teisininkų, kurie išties būtų savo srities profesionalai, mylėtų savo darbą, gerbtų paprastą žmogų, kitaip tariant būtų „žmonių teisininkais“.

Tiesa, visuomenėje nemažai žmonių, turinčių teisinį išsilavinimą, tačiau nedirbančių teisininko darbo. Tame nematau nieko blogo. Teisininko kvalifikacija – tai ne vien aukštojo mokslo diplomas, bet, visų pirma, išsilavinimas, o tik po to – profesija. Manau, kad išsilavinusių žmonių „pertekliumi“ mūsų visuomenė kol kas tikrai negali skųstis, priešingai – tik išsilavinę žmonės ir yra mūsų valstybės ir tautos dabarties ir ateities architektai.

Manau, kad šiuolaikinėje ypač dinamiškoje visuomenėje ir darbo rinkoje reikalingos įvairių sričių žinios ir kompetencijos: įgijus teisinių žinių, kvalifikaciją galima kelti ekonomikos ar vadybos srityje, o įgijus inžinerijos ar filologijos žinių – teisinių ar kitų kompetencijų.

Tokie plataus profilio ir išsilavinimo žmonės ir tampa puikiais vadovais, politikais ar kitų sričių profesionalais. Pavyzdžiui, nei viena aukštoji mokykla šiandien nerengia aukštos kvalifikacijos viešųjų pirkimų specialistų, nors jų poreikis darbo rinkoje yra milžiniškas, ypač viešajame sektoriuje. Ši sritis reikalauja išmanyti itin daug įvairių sričių: finansų, vadybos, inžinerijos, medicinos ir žinoma – teisės. Neabejoju, kad tokie plataus profilio profesionalai ir yra paklausiausi darbo rinkoje.

Ar teisinės žinios nėra svarbios kiekvienam žmogui? Kokia, jūsų nuomone, teisinio švietimo situacija Lietuvoje?

Deja, teisinio švietimo srityje dar tikrai yra kur tobulėti. Neabejoju, kad formuojant ir įgyvendinant Lietuvos teisinio švietimo politiką turėtų būti skiriama žymiai daugiau dėmesio jaunosios kartos teisiniam švietimui. Manau, kad jau mokykloje vaikai turėtų būti mokomi ir skatinami savarankiškai apginti savo teises ir laisves. Mokyklos suole įgytos teisinės žinios leistų tinkamai pasiruošti savarankiškam gyvenimui šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, o Konstitucija būtų suvokiama ne kaip teisinių nuostatų rinkinys, skirtas tik teisininkams…

Manau, kad teisinio švietimo situacija pagerėtų, jei visose šalies mokyklose (įskaitant universitetus bei kitas mokymo įstaigas) atsirastų savarankiška teisinio švietimo programa, kuri gerintų visuomenės narių teisinį išprusimą.

Kodėl nusprendėte studijuoti teisę? Ar studijos pakeitė jūsų požiūrį į teisę, ką šiuo metu dirbate ir kokie artimiausi planai?

Mano kelias į teisę prasidėjo nuo… lietuvių filologijos studijų Vilniaus universitete. Tačiau jau pirmame kurse supratau, kad tikrasis mano „pašaukimas“ yra ne filologija, bet teisė. Norėdamas pagerinti stojamąjį balą antrą kartą sėkmingai perlaikiau brandos egzaminus, ir kitais metais įstojau į Mykolo Romerio universiteto teisės studijas. Kitaip tariant, likau antriems metams (juokiasi). Studijuodamas MRU buvau išvykęs ir į Europos Viadrinos universiteto Teisės fakultete (Vokietijoje), kuriame teisę studijuoti teko ne tik su studentais iš Vokietijos, bet ir iš viso pasaulio.

Po studijų pradėjau teisininko karjerą valstybės tarnyboje. Nors dirbti sekėsi, norėjosi daugiau profesinių iššūkių, todėl pradėjau individualią teisininko karjerą. Susidūręs su tikrai nepakankamu visuomenės teisiniu švietimu prieš daugiau kaip šešerius metus vienam Ignalinos rajono laikraščiui pasiūliau įsteigti rubriką „Juristas pataria“ ir tapau šios rubrikos konsultantu.

Rubrikos populiarumas pranoko visus lūkesčius. Per ketverius metus paskelbėme daugiau kaip 150 straipsnių (šiandien jų jau paskelbta daugiau kaip 300) įvairiausiomis teisės švietimo temomis. Į mus kreipėsi žmonės ne tik iš Ignalinos ir aplinkinių rajonų, bet ir iš visos Lietuvos, net ir užsienyje gyvenantys tautiečiai Tai paskatino 2014 metais tapti vienu iš teisinių paslaugų portalo juristai24.lt įkūrėjų. Subūrėme patikimą ir ambicingą teisinių paslaugų teikimo ir visuomenės teisinio švietimo komandą, kuri savo veiklą vykdo visoje Lietuvoje. Mūsų komandoje jauni, profesionalūs teisininkai, teisės mokslus studijavę ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų Europos universitetuose ir šiuo metu sėkmingai tęsiantys teisės praktiką ir akademinę veiklą įvairiose teisės srityse.

Artimiausi planai dar ambicingesni. Kuriame Teisinių paslaugų asociaciją, kuri vienytų įvairių sričių – teisės, ekonomikos ir kitų profesionalus, kurie visoje Lietuvoje teiktų visuomenei prieinamas aukščiausios kokybės teisines paslaugas ir toliau skatintų teisinį švietimą.

Prezidentūroje pasveikinti jubiliejinio Konstitucijos egzamino nugalėtojai

Antradienį Lietuvos Respublikos Prezidentūroje buvo apdovanoti geriausiai jubiliejiniame Konstitucijos egzamine pasirodę šalies piliečiai. Juos sveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Tradicine tapusioje žinių pasitikrinimo akcijoje šiemet dalyvavo daugiau nei 32 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos.

„Konstitucijos egzaminas per dešimt metų plėtėsi, įtraukdamas vis daugiau skirtingų bendruomenių – pradžioje tai buvo egzaminas, skirtas savivaldybių darbuotojams, o šiandien galime pasidžiaugti turėdami visuotinę žinių pasitikrinimo akciją, kurioje gali dalyvauti visi – nuo pirmokų iki teisininkų. Tikiu, kad šis dešimt metų rengiamas konkursas buvo labai svarbus, nes prisidėjo ne tik prie gilesnių teisinių žinių, bet ir didino piliečių sąmoningumą“, – sakė J. Bernatonis.

Konstitucijos egzamino nugalėtojais buvo paskelbti 29 Lietuvos gyventojai devyniose dalyvių grupėse. Piliečių, neturinčių teisinio išsilavinimo, grupėje nugalėjo Paulius Šepetys iš Kauno, Rūta Norkutė iš Vilniaus ir Alvyda Urbonienė iš Šilalės. Teisinį išsilavinimą turinčių ar jo siekiančių grupėje geriausiai pasirodė vilnietis Dmitrij Rancev, klaipėdietė Audronė Lavruvianec ir Virginijus Andrius Bukauskas iš Visagino.

Šiemet pirmą kartą egzaminą Lietuvos aklųjų bibliotekoje galėjo laikyti ir regos negalią turitys žmonės. Prezidentūroje taip pat buvo pasveikintas geriausiai šioje dalyvių grupėje pasirodęs dalyvis – Alvydas Valentas.

Moksleiviai buvo apdovanoti keturiose amžiaus kategorijose. Vyriausių mokinių, 11-12 klasių kategorijoje, nugalėjo Neda Žutautaitė iš Skuodo rajono Ylakių gimnazijos, Mantautas Šimkus iš Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Vaidas Černiauskas iš Vilniaus Žemynos gimnazijos. 8-10 klasių kategorijos nugalėtojais tapo Vaida Vosyliūtė iš Kazlų Rūdos sav. Antanavo pagrindinės mokyklos, Povilas Valteris iš Šilalės r. Upynos Stasio Girėno mokyklos ir Edvardas Morkūnas iš Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos. 5-7 klasių mokinių grupėje nugalėjo Indrė Vičiūnaitė iš Čekiškių Prano Dovydaičio gimnazijos, Matas Kovalevskis iš Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos ir Justė Skukauskaitė iš Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos.

Jauniausi egzamino dalyviai, 1-4 klasių mokiniai, varžėsi atlikdami kūrybinę užduotį tema „Mano sveikinimas Konstitucijos egzaminui“. Šioje grupėje laimėtojais tapo pirmokė Viltė Piešinaitė iš Kauno Aleksandro Stulginskio-daugiafunkcinio centro, antrus metus prizinę vietą iškovojęs antrokas Kristupas Eitutis iš Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos, trečiokė Goda Žukaitė iš Kėdainių r. Labūnavos pagrindinės mokyklos ir ketvirtokė Ugnė Norkutė iš Vilniaus Baltupių progimnazijos.

Konstitucijos egzaminą piliečiai tradiciškai galėjo laikyti ir internetu portale DELFI. Jie dalyvavo tik viename etape, ir buvo vertinami pagal teisingų atsakymų skaičių bei atsakymams skirtą laiką. Teisinio išsilavinimo neturinčių piliečių grupėje geriausiai pasirodė Lukas Buitkus, Donatas Grinkus ir Jonas Buitkus, o teisinį išsilavinimą turinčių ar jo siekiančių asmenų grupėje laimėtojais tapo Rita Pechovska, ne pirmus metus iš eilės nugalėtojų gretose esantis Eugenijus Gaščenka ir Arūnas Purvainis. DELFI prizas taip pat atititeko ir daugiausiai skaitytojų simpatijų sulaukusio 1-4 klasių piešinio autorei Urtei Šiaulytei iš Vilniaus Gerosios Vilties gimnazijos.

Egzaminas buvo laikomas ir Lietuvos įkalinimo įstaigose, čia taip pat atrinkti trys geriausiai pasirodę dalyviai.

Geriausiai Konstitucijos egzaminą išlaikiusiems dalyviams buvo įteikti diplomai, Prezidentės pasirašytos Konstitucijos, el. knygų skaityklės ir partnerių dovanos. Konstitucijos egzamino laureatams taip pat skambėjo ir muzikinės dovanos – Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos jaunučių choro atliekamos dainos. Apdovanojimų ceremonijos dalyvius taip pat sveikino egzamino komisijos pirmininkas ir Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Jubiliejinį Konstitucijos egzaminą Teisingumo ministerijai organizuoti padėjo Mykolo Romerio universitetas ir Vilniaus licėjus, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, AB Lietuvos paštas. Žinią apie egzaminą padėjo skleisti projekto partneriai: naujienų portalas DELFI ir LRT.

Spalio 11 d. tūkstantis geriausių susirungs antrame Konstitucijos egzamino etape

Antradienį, spalio 11 d., visoje šalyje įvyks antrasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzamino etapas. Jame dalyvaus beveik tūkstantis geriausiai pirmajame etape pasirodžiusių egzamino dalyvių. Iš viso pirmajame egzamino etape dalyvavo per 32 tūkst. Lietuvos piliečių.

Į Teisingumo ministerijos organizuojamo egzamino antrąjį etapą pateko visi dalyviai, kurie pirmajame etape, vykusiame rugsėjo 27 d., iš 30 klausimų teisingai atsakė į 25 ir daugiau. Finalininkai egzaminą laikys toje pačioje vietoje, kurioje laikė pirmąjį etapą: savivaldybėse, bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose, įkalinimo įstaigose bei Lietuvos Respublikos Seime.

„Džiaugiamės, kad jubiliejiniame egzamine į antrąjį etapą pateko dar daugiau dalyvių nei pernai, kuomet jų buvo apie 800. Taip pat pirmojo etapo kartelę šiemet pavyko perkopti ir didesniam skaičiui moksleivių. Tai ne tik rodo, kad auga bendras dalyvių skaičius, bet taip pat, jog egzamine dalyvaujantys piliečiai tampa geresni Konstitucijos žinovai“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Antrajame etape dalyviams bus pateikta 20 klausimų – 19 testo tipo ir vienas atviras. Užduotis rengė Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus licėjaus komandos.

Mokyklose Konstitucijos egzaminas bus laikomas nuo 9 val. specialios Konstitucijos egzamino pamokos metu. Dalyviai varžysis atskiruose pogrupiuose: 5-7, 8-10, 11-12 klasių. Pilnametystės sulaukę piliečiai, teisę studijuojantys ir teisinį išsilavinimą turintys asmenys bei laisvės atėmimo vietose esantys nuteistieji egzaminą laikys nuo 12 val.

Po antrojo etapo paaiškės visi 29 egzamino nugalėtojai, kuriuos spalio 26 d. Prezidentūroje pasveikins ir apdovanos Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei teisingumo ministras. Jiems bus įteikti diplomai, el. knygų skaityklės ir kiti organizatorių bei partnerių prizai.

Šiame etape nebedalyvaus internetu egzaminą laikę piliečiai ir 1-4 kl. moksleiviai, kurie atliko kūrybinę užduotį tema „Mano sveikinimas Konstitucijos egzaminui“. Už labiausiai patinkantį mažųjų dalyvių darbą jau galima balsuoti portale DELFI.

Organizuojant egzaminą talkina Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, AB „Lietuvos paštas“. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto partneriai: naujienų portalas DELFI ir LRT.