dsc_9547

Eugenijus Gaščenka: „Konstitucija – kiekvienam piliečiui skirtas jo teisių gynimo „įrankis“

Spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje vykusioje ceremonijoje apdovanojo jubiliejinio – dešimtojo – Konstitucijos egzamino nugalėtojus ir pasveikino visus Konstitucijos dienos proga.

Eugenijų Gaščenką galima laikyti tikru Konstitucijos egzamino rekordininku. Šiemet vykusiame egzamine jis jau ketvirtą kartą nugalėjo kategorijoje, kurioje varžosi teisės profesionalai arba ją studijuojantys. Su Eugenijumi kalbamės ne tik apie Konstituciją, bet ir teisinio švietimo situaciją Lietuvoje.

Eugenijau, jus galima laikyti savotišku Konstitucijos egzamino rekordininku – nugalėtoju tapote jau net ketvirtą kartą. Kas vis dar motyvuoja dalyvauti Konstitucijos egzamine?

Per daugiau kaip septynerių metų teisinio darbo patirtį pastebėjau labai aiškią tendenciją – Lietuvos žmonių, ypač gyvenančių regionuose, atokiau nuo didmiesčių, teisinės žinios ir gebėjimas ginti savo teises – ypač opi problema. Tai rodo ir dar 2014 metais Teisingumo ministerijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tik penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad jiems pakanka žinių savo teisėms ginti, 34 proc. respondentų teigė, kad tokių žinių visiškai neturi, o 30 proc. norėtų gauti papildomos informacijos. Teisinio išprusimo problema Lietuvoje labai aktuali. Stokodami teisinio raštingumo ir nežinodami, kaip tinkamai apginti savo teises, žmonės nesusidoroja netgi su elementarių teisinių žinių reikalaujančiomis kasdienėmis situacijomis.

Kaip manote, kodėl?

Dažnai Konstitucija visuomenėje suprantama kaip „eilinis“ įstatymas, kuris kasdienių teisinių problemų sprendimui netaikomas arba beveik netaikomas. Tačiau Konstitucija nėra vien tik deklaratyvių nuostatų rinkinys teisininkams. Tai praktiškai pritaikomas asmens teisių gynimo „įrankis“. Norint sėkmingai ginti savo teises, visiškai nebūtina būti pačiam teisininku arba naudotis teisininko pagalba. Visų pirma, svarbu žinoti, kad šių teisių pagrindinis šaltinis – Konstitucija ir pagrindinių jos nuostatų išmanymas.

Kuris iš šiemet egzamine pateiktų klausimų šiemet jums buvo sunkiausias ar kėlė daugiausia dvejonių? Kodėl?

Nors šiais metais vėl pavyko laimėti Konstitucijos egzaminą teisingai atsakius į visus klausimus, tačiau ir šiemet užduotys buvo nelengvos. Prie sudėtingesnių priskirčiau tuos, į kuriuos pažodinio atsakymo nėra ir pačioje Konstitucijoje. Tokiais atvejais reikia prisiminti ir kitus įstatymus bei Konstitucinio Teismo formuojamą konstitucinę jurisprudenciją, kurią Konstitucijos egzamino testų autoriai taip pat „mėgsta“.

Kuris klausimas labiausiai nustebino?

Šiame Konstitucijos egzamine nustebino praktinė užduotis apie Seimo veiklą, į kurią pažodinio atsakymo Konstitucijoje taip pat nėra. Šiuo atveju pravertė teisės žinios, įgytos Mykolo Romerio universitete (MRU). Džiaugiuosi, šiame universitete man dėstė ir pačios Konstitucijos projekto kūrėjai, tokie kaip Juozas Žilys, Egidijus Jarašiūnas, Vytautas Sinkevičius ir kiti tikri savo srities profesionalai ir pripažinti aukšiausios klasės teisininkai.

Vis labiau įsivyrauja nuomonė, kad aukštosios mokyklos teisininkų ruošia per daug. Kaip manote, ar teisininko profesija šiandien nėra per daug nuvertinama?

Mano manymu, šiandien Lietuvai labiausiai trūksta aukštos kompetencijos motyvuotų teisininkų, kurie išties būtų savo srities profesionalai, mylėtų savo darbą, gerbtų paprastą žmogų, kitaip tariant būtų „žmonių teisininkais“.

Tiesa, visuomenėje nemažai žmonių, turinčių teisinį išsilavinimą, tačiau nedirbančių teisininko darbo. Tame nematau nieko blogo. Teisininko kvalifikacija – tai ne vien aukštojo mokslo diplomas, bet, visų pirma, išsilavinimas, o tik po to – profesija. Manau, kad išsilavinusių žmonių „pertekliumi“ mūsų visuomenė kol kas tikrai negali skųstis, priešingai – tik išsilavinę žmonės ir yra mūsų valstybės ir tautos dabarties ir ateities architektai.

Manau, kad šiuolaikinėje ypač dinamiškoje visuomenėje ir darbo rinkoje reikalingos įvairių sričių žinios ir kompetencijos: įgijus teisinių žinių, kvalifikaciją galima kelti ekonomikos ar vadybos srityje, o įgijus inžinerijos ar filologijos žinių – teisinių ar kitų kompetencijų.

Tokie plataus profilio ir išsilavinimo žmonės ir tampa puikiais vadovais, politikais ar kitų sričių profesionalais. Pavyzdžiui, nei viena aukštoji mokykla šiandien nerengia aukštos kvalifikacijos viešųjų pirkimų specialistų, nors jų poreikis darbo rinkoje yra milžiniškas, ypač viešajame sektoriuje. Ši sritis reikalauja išmanyti itin daug įvairių sričių: finansų, vadybos, inžinerijos, medicinos ir žinoma – teisės. Neabejoju, kad tokie plataus profilio profesionalai ir yra paklausiausi darbo rinkoje.

Ar teisinės žinios nėra svarbios kiekvienam žmogui? Kokia, jūsų nuomone, teisinio švietimo situacija Lietuvoje?

Deja, teisinio švietimo srityje dar tikrai yra kur tobulėti. Neabejoju, kad formuojant ir įgyvendinant Lietuvos teisinio švietimo politiką turėtų būti skiriama žymiai daugiau dėmesio jaunosios kartos teisiniam švietimui. Manau, kad jau mokykloje vaikai turėtų būti mokomi ir skatinami savarankiškai apginti savo teises ir laisves. Mokyklos suole įgytos teisinės žinios leistų tinkamai pasiruošti savarankiškam gyvenimui šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, o Konstitucija būtų suvokiama ne kaip teisinių nuostatų rinkinys, skirtas tik teisininkams…

Manau, kad teisinio švietimo situacija pagerėtų, jei visose šalies mokyklose (įskaitant universitetus bei kitas mokymo įstaigas) atsirastų savarankiška teisinio švietimo programa, kuri gerintų visuomenės narių teisinį išprusimą.

Kodėl nusprendėte studijuoti teisę? Ar studijos pakeitė jūsų požiūrį į teisę, ką šiuo metu dirbate ir kokie artimiausi planai?

Mano kelias į teisę prasidėjo nuo… lietuvių filologijos studijų Vilniaus universitete. Tačiau jau pirmame kurse supratau, kad tikrasis mano „pašaukimas“ yra ne filologija, bet teisė. Norėdamas pagerinti stojamąjį balą antrą kartą sėkmingai perlaikiau brandos egzaminus, ir kitais metais įstojau į Mykolo Romerio universiteto teisės studijas. Kitaip tariant, likau antriems metams (juokiasi). Studijuodamas MRU buvau išvykęs ir į Europos Viadrinos universiteto Teisės fakultete (Vokietijoje), kuriame teisę studijuoti teko ne tik su studentais iš Vokietijos, bet ir iš viso pasaulio.

Po studijų pradėjau teisininko karjerą valstybės tarnyboje. Nors dirbti sekėsi, norėjosi daugiau profesinių iššūkių, todėl pradėjau individualią teisininko karjerą. Susidūręs su tikrai nepakankamu visuomenės teisiniu švietimu prieš daugiau kaip šešerius metus vienam Ignalinos rajono laikraščiui pasiūliau įsteigti rubriką „Juristas pataria“ ir tapau šios rubrikos konsultantu.

Rubrikos populiarumas pranoko visus lūkesčius. Per ketverius metus paskelbėme daugiau kaip 150 straipsnių (šiandien jų jau paskelbta daugiau kaip 300) įvairiausiomis teisės švietimo temomis. Į mus kreipėsi žmonės ne tik iš Ignalinos ir aplinkinių rajonų, bet ir iš visos Lietuvos, net ir užsienyje gyvenantys tautiečiai Tai paskatino 2014 metais tapti vienu iš teisinių paslaugų portalo juristai24.lt įkūrėjų. Subūrėme patikimą ir ambicingą teisinių paslaugų teikimo ir visuomenės teisinio švietimo komandą, kuri savo veiklą vykdo visoje Lietuvoje. Mūsų komandoje jauni, profesionalūs teisininkai, teisės mokslus studijavę ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų Europos universitetuose ir šiuo metu sėkmingai tęsiantys teisės praktiką ir akademinę veiklą įvairiose teisės srityse.

Artimiausi planai dar ambicingesni. Kuriame Teisinių paslaugų asociaciją, kuri vienytų įvairių sričių – teisės, ekonomikos ir kitų profesionalus, kurie visoje Lietuvoje teiktų visuomenei prieinamas aukščiausios kokybės teisines paslaugas ir toliau skatintų teisinį švietimą.