Jubiliejinį Konstitucijos egzaminą laikė daugiau nei 32 000 žmonių

Vakar, rugsėjo 27 d., visoje Lietuvoje buvo laikomas jubiliejinis 10-asis Konstitucijos egzaminas. Šiemet Teisingumo ministerijos inicijuojama tradicinė žinių pasitikrinimo akcija dalyvių pritraukė daugiau nei pernai – konstitucines žinias nusprendė pasitikrinti daugiau nei 32 tūkst. žmonių. Geriausiai pirmajame etape pasirodę dalyviai spalio 11 d. susirungs antrajame etape.

Konstitucijos egzaminas vyko 60 Lietuvos savivaldybių, 519 bendrojo lavinimo mokyklų, 18-oje aukštųjų mokyklų ir 12-oje įkalinimo įstaigų. Dar daugiau nei 500 piliečių egzaminą laikė internetu, portale DELFI.

„Džiaugiuosi, kad jau dešimtus metus skaičiuojantis egzaminas Lietuvos piliečiams tampa vis svarbesnis – tai parodo didžiausias iki šiol buvęs dalyvių skaičius. Didžiausiu aktyvumu kaip visuomet pasižymėjo mokyklos, o tai reiškia, kad auganti jaunoji karta bus tvirtas mūsų valstybės pagrindas, gerai išmanantis pagrindinį savo šalies įstatymą, žinantis savo teises ir pareigas“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Konstitucijos egzamino dalyvių skaičius per dešimtmetį išaugo nuo 800 (2007 m.) iki 32 tūkst. Praėjusiais metais egzamine dalyvavo 31 tūkst., o 2014 m. – 30 tūkst. žmonių.

Šių metų egzamine iš viso sudalyvavo beveik 30 tūkst. 5-12 kl. moksleivių, o tai yra 600 daugiau nei pernai. Didžiausiu aktyvumu jau ne pirmus metus išsiskyrė Kauno Kazio Griniaus progimnazija (852 mokiniai) ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija Kaune (576 mokiniai). Prie bendro dalyvių skaičiaus kol kas dar nepriskaičiuoti 1-4 klasių moksleiviai – jiems buvo pateikta kūrybinė užduotis „Mano palinkėjimas Konstitucijos egzaminui“, jų darbai šiuo metu renkami, taigi dalyvių skaičius vis dar auga. Už mažiausiųjų egzamino dalyvių darbus kitą savaitę bus galima balsuoti portale DELFI.

Tarp aukštųjų mokyklų aktyviausios buvo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (196 studentai) ir Vilniaus kolegija (183 studentai). Iš viso Lietuvoje Konstitucijose egzaminą laikė beveik 800 studentų.

Didžiausiu aktyvumu tarp savivaldybių pasižymėjo Vilniaus miesto savivaldybė (75 piliečiai). Iš viso 60 šalies savivaldybių egzaminą laikė beveik 500 Lietuvos piliečių, norinčių pasitikrinti savo konstitucines žinias.

Pirmą kartą Konstitucijos egzaminą laikė ir regos negalią turintys žmonės. Lietuvos aklųjų bibliotekoje, kuri organizavo egzaminą, dalyvavo 15 žmonių, tarp kurių – ir Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių čempionas Justas Pažarauskas.

Egzaminas, mokyklose prasidėjęs 9 valandą, o visur kitur – 12 valandą, truko 45 minutes. Visi egzamino dalyviai turėjo atsakyti į 30 uždarų klausimų. Į antrąjį etapą pateko tie, kurie teisingai atsakė į 25 klausimus ir daugiau. Internetu egzaminą laikyti pasirinkę piliečiai dalyvavo tik pirmajame etape.

Konstitucijos egzamino dalyviai varžėsi atskirose grupėse: pilnametystės sulaukusių piliečių, teisę studijuojančių ir teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų bei moksleivių (atskirose grupėse: 1-4, 5-7, 8-10, 11-12 kl.).

Antrasis egzamino etapas vyks spalio 11 d. Į jį patekę dalyviai egzaminą laikys toje pačioje vietoje, kurioje laikė pirmąjį etapą. Po antrojo etapo paaiškės 29 egzamino nugalėtojai, kuriuos spalio 26 d. Prezidentūroje pasveikins ir apdovanos egzamino globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Organizuojant jubiliejinį Konstitucijos egzaminą talkina Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos paštas. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto partneriai: naujienų portalas DELFI ir LRT.

Rytoj visa Lietuva laikys dešimtąjį Konstitucijos egzaminą

Antradienį, rugsėjo 27 d., visi savo konstitucines žinias pasitikrinti norintys Lietuvos piliečiai jau dešimtą kartą laikys Teisingumo ministerijos organizuojamą Konstitucijos egzaminą. Pirmasis etapas vyks visose šalies savivaldybėse, 619 bendrojo lavinimo ir 21 aukštojoje mokykloje, 10 įkalinimo įstaigų, LR Seime ir internetu.

Pernai egzamine dalyvavo daugiau nei 31 tūkst. dalyvių, o šiemet, anot Teisingumo ministro Juozo Bernatonio, tikimasi sulaukti dar daugiau dalyvių.

„Susidomėjimas jubiliejiniu egzaminu išties didelis. Įprastai aktyviai dalyvaujančios Lietuvos mokyklos šiemet dar aktyvesnės – egzaminą laikyti planuoja 619 mokyklų, taip pat šiemet užsiregistravo ir daugiau aukštųjų mokyklų. Džiaugiamės, kad jaunoji karta taip aktyviai domisi pagrindiniu šalies įstatymu. Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis besivadovaujantys piliečiai yra tvirtas mūsų valstybės pagrindas“, – sako J. Bernatonis.

Konstitucijos egzamino dalyviai tradiciškai varžysis atskirose grupėse: pilnametystės sulaukusių piliečių, teisę studijuojančių ar teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų bei moksleivių.

Egzaminą internetu ar per mobiliuosius įrenginius norintys laikyti piliečiai galės tai padaryti portale DELFI nuo 12 iki 13 val. Internetu egzaminą laikyti pasirinkę piliečiai dalyvaus tik pirmajame etape. Nugalėtojai bus išrinkti pagal teisingų atsakymų skaičių ir laikymui skirtą laiką.

Visose savivaldybėse egzaminas taip pat vyks nuo 12 val. Egzaminą laikyti galės ir iš anksto internetu neužsiregistravę asmenys.

Mokyklose moksleiviai egzaminą laikys suskirstyti į 1-4, 5-7, 8-10 ir 11-12 klasių pogrupius – jiems parengti atskiri užduočių paketai. Mažiausiems 1-4 kl. moksleiviams bus pateikta kūrybinė užduotis „Mano palinkėjimas Konstitucijos egzaminui“. Mokiniai egzaminą laikys savo mokyklų patalpose specialios Konstitucijos pamokos metu, kuri prasidės 9 val.

Pirmą kartą Konstitucijos egzaminas bus organizuojamas ir regos negalią turintiems žmonėms. Jie egzaminą laikys Lietuvos aklųjų bibliotekoje.

Pirmajame etape visiems bus pateikta 30 uždarų klausimų. Į antrąjį etapą pateks tie, kurie teisingai atsakys į 25 klausimus ir daugiau.

Po antrojo etapo, kuris vyks spalio 11 d., paaiškės 29 egzamino nugalėtojai. Juos spalio 26 d. Prezidentūroje vyksiančių iškilmingų apdovanojimų metu pasveikins ir apdovanos egzmaino globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Organizuojant egzaminą talkina Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, AB „Lietuvos paštas“. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto partneriai: naujienų portalas DELFI ir LRT.

Jubiliejiniame Konstitucijos egzamine – dėmesys ir Seimo rinkimams

Po savaitės, rugsėjo 27 d., Teisingumo ministerija visus šalies piliečius jau dešimtą kartą pakvies laikyti Konstitucijos egzaminą. Šiemet rengiama žinių pasitikrinimo akcija išsiskirs ne tik apvaliu jubiliejumi – dar iki egzamino piliečiams organizuojamos įvairios susipažinimo su Konstitucija akcijos, kuriomis siekiama suteikti daugiau papildomų teisinių žinių.

 

„Džiaugiuosi, kad ši jau dešimtmetį rengiama valstybinės reikšmės žinių pasitikrinimo akcija tapo tradicine ir prisidėjo prie geresnio pagrindinio šalies įstatymo išmanymo. Tikiu, kad Konstitucijos egzaminas ne tik padeda gilinti piliečių žinias, bet ir didina jų sąmoningumą ir pagarbą valstybei. Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis besivadovaujantys piliečiai yra tvirtas mūsų valstybės pagrindas“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Nors Konstitucijos egzaminas įvyks tik kitą savaitę, anot ministro, galima sakyti, jis jau prasidėjo. Likus 10 dienų iki egzamino, rugsėjo 17 d., apie 100 piliečių dalyvavo Teisingumo ministerijos inicijuotame orientaciniame miesto žaidime „Atrask teisingumo kelius“, kuriuo buvo siekiama geriau supažindinti ne tik su teisine šalies sistema ir Konstitucijos istorija, bet ir su žymiomis Vilniaus vietomis.

Siekiant gyventojus supažindinti su Konstitucijos samprata ir jos aiškinimu, antradienį Teisingumo ministerijoje taip pat buvo surengta atvira visuomenei Konstitucijos paskaita, kurią vedė konstitucinės teisės žinovas prof.dr. Vytautas Sinkevičius.

Jubiliejinis egzaminas šiemet tradiciškai vyks dviem etapais – rugsėjo 27 d. ir spalio 11 d. Jį bus galima laikyti visų 60 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, LR Seime, bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose bei įkalinimo įstaigose. Pirmasis etapas vyks ir egzamino partnerio DELFI portale.

Egzamino komisijos narė ir viena iš užduočių rengėjų Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto direktoriaus pavaduotoja prof. dr. Milda Vainiutė atkreipia dėmesį, kad ruošiantis šiam egzminui reikėtų prisiminti ir šalies aktualijas.

„Abiejų etapų užduotys bus parengtos taip, kad leistų ne tik panaudoti Konstitucijos žinias, bet ir skatintų vadovautis šiame įstatyme įtvirtintomis vertybėmis bei taikyti jos normas. Taip pat ruošiantis reiktų daugiau dėmesio skirti ir šalies aktualijoms – pavyzdžiui, artėjantiems LR Seimo rinkimams“, – sako profesorė.

Konstitucijos egzamino užduotis šiemet rengia prof. dr. M. Vainiutės vadovaujama Mykolo Romerio universiteto komanda ir Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus komanda. Jubiliejinio Konstitucijos egzamino komisijai jau antrus metus iš eilės vadovauja Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Egzamino dalyviai dėl nugalėtojų vardo varžysis atskirose grupėse: pilnametystės sulaukusių piliečių, teisę studijuojančių ir teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų bei moksleivių. Pastarieji dar bus suskirstyti į keturias amžiaus grupes: 1–4, 5–7, 8–10 ir 11–12 klasių. 1-4 klasių moksleiviai dalyvaus piešinių konkurse „Mano sveikinimas Konstitucijos egzaminui“. Kitų amžiaus grupių moksleiviai gaus skirtingus užduočių rinkinius, pritaikytus jų amžiaus grupei.

Pirmajame etape bus pateikta 30 uždarų klausimų, antrajame – 19 uždarų ir vienas atviras. Į antrąjį etapą pateks tie, kurie teisingai atsakys į 25 klausimus ir daugiau. Dalyviai, kurie egzaminą laikantys internetu arba per mobiliuosius įrenginius, dalyvaus tik pirmajame etape.

Pernai Konstitucijos egzaminą visoje Lietuvoje laikė daugiau negu 31 tūkst. žmonių. Šiemet, kaip teigia J. Bernatonis, jubiliejaus proga, tikimasi sulaukti dar daugiau dalyvių, o ypač tų, kurie egzaminą laikys internetu.

Nugalėtojai spalio 26 d. bus pakviesti į iškilmingus Konstitucijos egzamino apdovanojimus, kurie vyks LR Prezidentūroje. Juos sveikins Konstitucijos egzamino globėja Prezidentė D. Grybauskaitė ir teisingumo ministras J. Bernatonis. Laimėtojams bus įteikti projekto organizatorių ir partnerių prizai – elektroninės knygų skaityklės, knygos ir suvernyrai.

Organizuojant egzaminą talkina Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, AB „Lietuvos paštas“. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto partneriai: naujienų portalas DELFI ir LRT.

Profesorius V. Sinkevičius: Konstitucija – mūsų teisės sistemos rėmai

Kitą savaitę visoje šalyje įvyks jubiliejinis 10-asis Konstitucijos egzaminas. Artėjant šiai tradicinei žinių pasitikrinimo akcijai, konstitucinės teisės žinovas prof. dr. Vytautas Sinkevičius šalies piliečius ragina žvelgti į pagrindinį šalies įstatymą giliau, nes atskleisti už Konstitucijos teksto slypinčią teisę nėra paprasta.

„Konstitucija, kaip ir kiekvienas teisės aktas, turi tam tikrą tekstinę išraišką. Tačiau jos aiškinimas neapsiriboja ir negali apsiriboti vien teksto – žodžių, terminų, sąvokų, sakinių – gramatinės prasmės aiškinimusi, nes to nepakanka už Konstitucijos teksto slypinčiam tikrajam konstitucinio reguliavimo turiniui atskleisti“, – antradienį Teisingumo ministerijoje surengtos visuomenei atviros Konstitucijos paskaitos metu sakė prof. dr. V.Sinkevičius.

Už Konstitucijos teksto slypi tam tikra vertybių sistema, teisė, kuri buvo sukurta priimant Konstituciją. Konstitucijos tekstas, išreiškiantis tam tikrą konstitucinę nuostatą, ne visada lemia vienintelę galimą tos nuostatos turinio sampratą, nes žodžiai, anot teisininko, atspindintys šią nuostatą, skirtingų žmonių neretai suvokiami skirtingai.

„Kiekvienas, kuris aiškina Konstituciją, gali skirtingai suvokti aiškinamą tekstą. Todėl Konstitucija turi būti aiškinama, siekiant išvengti nesusipratimo. Konstitucijos aiškinimas taip pat užtikrina teisės gyvavimą, garantuoja tai, kad teisė plėtojasi kartu su besikeičiančia visuomene, pasaulėžiūra. Be aiškinimo ir interpretavimo Konstitucija negalėtų egzistuoti, ji būtų statiška, sustabarėjusi ir sunkiai pritaikoma, todėl neatitiktų visuomenės lūkesčių“, – sakė jis.

Gilinantis į pagrindinį šalies įstatymą, anot profesoriaus, svarbu suprasti, kad Konstitucija turi ne tik raidę, bet ir dvasią.

„Konstitucijos teksto, jos raidės, negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų paneigti Konstitucijos principai, jos dvasia, kad būtų iškreipiama Konstitucijos, kaip svarbiausių tautos vertybių sistemą įtvirtinančio ir ginančio, visai teisės sistemai gaires nubrėžiančio akto, pamatinė prasmė. Konstitucijos dvasia yra juridizuojama Konstitucinio Teismo doktrinoje. Kai kalbame apie Konstitucijos raidę ir dvasią, kartu turime kalbėti ir apie Konstitucijoje įtvirtintą eksplicitinį ir implicitinį teisinį reguliavimą“, – aiškina konstitucinės teisės žinovas.

V.Sinkevičius pabrėžia, jog suvokiant Konstituciją kaip joje įtvirtintų teisės normų ir principų visumą, kaip vieningą ir darnią sistemą, kurioje visos nuostatos tarpusavyje yra suderintos, tarp kurių yra pusiausvyra, konstatuotina, kad Konstitucijoje nėra spragų, tarp atskirų nuostatų nėra prieštaravimų, visos konstitucinės nuostatos ir jos preambulė yra tos pačios, aukščiausiosios, teisinės galios. Tik Konstitucija – vienintelis teisės aktas – savo prigimtimi yra steigiamosios valdžios (suverenios valdžios) pirminis teisės aktas, tikrasis ir vienintelis visos teisės sistemos teisiškumo matas. Konstitucija – tai aukščiausioji nacionalinė teisė, teisė par excellence, kurios teisiškumas nekelia abejonių.

Tokia konstituciocentrinė teisės sistemos samprata suponuoja tai, kad Konstitucija yra visą teisės sistemą integruojantis ir visą teisinį reguliavimą kreipiantis, jo turinį lemiantis teisės aktas. Visa kita teisė – ordinarinė – turi atitikti aukščiausiąją, t. y. Konstitucijos teisę.

Profesoriaus teigimu, Konstitucija aiškintina remiantis tik ja pačia, jos pačios logika, jos normų ir principų ryšiais ir sąveika, konstituciniu visuminiu reguliavimu. Konstitucijos normų ir principų, konstitucinio reguliavimo turinio negalima aiškinti remiantis įstatymais ar kitais teisės aktais, esą konkretinančiais Konstituciją, nes taip būtų paneigta Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje.

Konstitucija, kaip tvirtina prof. V.Sinkevičius, tai lyg tam tikri rėmai, apibrėžiantys, kas yra teisiškai būtina ir galima. Peržengus šiuos rėmus kyla grėsmė visuomenės ir valstybės gyvenimo pamatams.

Teisingumo ministerijos organizuojamo Konstitucijos egzamino, kurį globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmasis etapas įvyks rugsėjo 27 d. Egzaminas bus laikomas visų 60 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, LR Seime, mokyklose ir įkalinimo įstaigose. Pirmasis etapas vyks ir internetu.

Informacija apie egzamino organizavimo tvarką: www.konstitucijosegzaminas.lt

Daugiau informacijos:

Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyrius tel. 8 (5) 2191882, 8 (686) 50011

Teisingumas per žaidimo prizmę: atrastos „teisingos“ Vilniaus vietos

Artėjant jubiliejiniam 10-ajam Konstitucijos egzaminui Teisingumo ministerija egzaminui besiruošiančius ir visus kitus šalies piliečius savaitgalį pakvietė išmėginti jėgas miesto orientaciniame žaidime „Atrask teisingumo kelius“. Beveik 4 valandas trukusiose varžybose susirungė apie 100 dalyvių.

„Minėdami Konstitucijos egzamino jubiliejų norėjome šalies gyventojus iš arčiau supažindinti su šalies teisingumo sistema ir jos istorija. Tam pasirinkome žaidimo formą ir žymiose sostinės vietose paslėptas užduotis. Siekėme, kad tai būtų ir naudinga, ir smagi pramoga, skatinanti pažinti ne tik istoriją, bet ir mūsų sostinę“, – idėją pristatė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Žaidimo dalyviai, po 2-4 žmones susibūrę į 30 komandų, šeštadienio rytą startavo nuo LR Seimo. Žaidimo pradžioje visiems buvo įteiktos užduotys, kurias sudarė 25 klausimai, ir kišeninės LR Konstitucijos, kurios vėliau pravertė sprendžiant kai kurias užduotis.

Keliaudami nuo vienos prie kitos užduoties vietos dalyviai įveikė apie 5-6 kilometrus. Per visą dieną, spręsdami su Konstitucija ir teisingumo sistema susijusius klausimus, jie aplankė tokias žymias Vilniaus vietas kaip Lietuvos akademinė biblioteka, Šv. Jonų bažnyčia, Vilniaus universitetas, Užupio Respublika ir kitas.

Paskutinėje žaidimo stotelėje – Teisingumo ministerijoje – buvo apdovanota 10 greičiausių ir gudriausių žaidimo „Atrask teisingumo kelius“ komandų. Laimėtojus sveikino jubiliejinio Konstitucijos egzamino ambasadorius Paulius Ambrazevičius.

Viena iš dviejų visas užduotis įveikusių komandų – „Atradėjai“, tapę pirmosios vietos nugalėtojais, teigė nesantys teisės žinovai, tačiau prisipažino, kad užduotis sėkmingai išspręsti padėjo žinios apie Vilnių ir jo istoriją. Laimėtojai neslėpė, kad žaidimas juos taip sudomino, jog pasidarė įdomu žinias pasitikrinti ir artėjančiame Konstitucijos egzamine.

Paulius Ambrazevičius: Konstitucijos egzaminą iš tiesų laimi kiekvienas dalyvis

Rugsėjo 27 d. Teisingumo ministerija visus piliečius 10-ąjį kartą kvies pasitikrinti savo žinias Konstitucijos egzamine. Šių metų Konstitucijos egzamino ambasadorius – komikas, LRT laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius – įsitikinęs, kad pagrindinio šalies įstatymo išmanymas kiekvienam žmogui suteikia pilietinio stabilumo.

Vilniaus universitete Politikos mokslus baigęs P. Ambrazevičius dalinasi savo mintimis apie Konstitucijos svarbą, artėjančio egzamino prasmę ir jam aktualiausią Konstitucijos straipsnį.

Šiemet tapote Konstitucijos egzamino ambasadoriumi. Ką jums reiškia šios pareigos ir ką planuojate nuveikti?
Man šis titulas yra didelė garbė – juk tai svarbus, visos šalies mastu vykstantis renginys. Dar, be to, ir jubiliejinis – dešimtasis. Norisi ir malonu prisidėti. Tikiuosi savo pavyzdžiu pritraukti ir daugiau jaunų žmonių, kurie egzaminą kartais laiko šiek tiek pasyviau. Galbūt jie labiau susidomės šiuo renginiu ir patys įsitikins, koks jis įdomus bei naudingas. Tad svarbiausiu savo uždaviniu laikau paskatinti žmones dar aktyviau dalyvauti konkurse. Tam, kad sudalyvautum, turi bent jau pavartyti tą nedidelę, tačiau itin svarbią knygutę. Manau, jeigu žmogus bent šiek tiek pasidomi pagrindiniu jo gyvenimą reguliuojančiu dokumentu, tai jau yra gerai.

Kodėl jaunam žmogui svarbu išmanyti savo šalies Konstituciją?
Konstitucija – pagrindinis mūsų šalies įstatymas. Žinodamas jo esmę, bent šiek tiek jame gaudydamasis, tu jau automatiškai tampi pranašesnis už tą, kuris to nežino. Gyvenime visada pravartu žinoti apie savo teises ir pareigas.

Kuris Konstitucijos straipsnis Jums yra aktualiausias ir kodėl?
Labai mėgstu 25 straipsnį, kuris kalba apie žodžio laisvę. Man, kaip savo profesijos atstovui, jis yra pats svarbiausias, nes su tuo susiduriu beveik kasdien.

Kaip nutiko, kad Politikos mokslų absolventas pasirinko komiko ir laidų vedėjo profesiją?
Viskas vyko gana natūraliai ir laipsniškai – visi darbai, kuriuos darau dabar, mane susirado patys, aš tik nuolat ieškojau ko nors naujo ir kai kurie dalykai, juos išbandžius, labai patiko, tad prie jų ir pasilikau.

Kaip Politikos mokslų žinios, o tuo pačiu ir Konstitucijos išmanymas, praverčia būtent tavo darbe?
Nežinau, kiek padeda darbe, labiau padeda gyvenime ir toje aplinkoje, kurioje visi gyvenam. Diskutuojant su aplinkiniais apie tokius aktualius dalykus kaip, pavyzdžiui, šeimos samprata, Konstitucija tampa netgi pokalbio ašimi, jos išmanymas gelbsti argumentuojant. Save laikau politiškai aktyviu žmogumi, tad pagrindinio šalies įstatymo išmanymas man yra itin svarbus.

Ar lietuviai pakankamai gerai išmano pagrindinį šalies įstatymą?
Manau, kad bent ta aktyvioji visuomenės dalis, kuriai ne tas pats, kas vyksta aplinkui, tikrai ne tik daug žino apie Konstituciją, bet ir ja remiasi. Man atrodo, kad tokie renginiai kaip Konstitucijos egzaminas labiau skirti pritraukti pasyvesnę visuomenės dalį. Svarbu jiems priminti, kad gerai išmanydamas šį įstatymą aiškiau suprasi, kas ir kodėl vyksta šalies gyvenime, taip pat ką gali bei turi daryti kaip šios valstybės pilietis.

Ko palinkėtumėte šių metų Konstitucijos egzamino dalyviams?
Visų pirma, norisi palinkėti sėkmės. Visi tikrai nelaimės – kažkas juk turi ir pralaimėti. Tačiau labai tikiuosi, kad jeigu jau ruošiatės egzaminui, tai sukauptas žinias panaudosite ne tik jame, bet ir kasdieniame gyvenime. Kalbant apie Konstitucijos egzaminą labai tinka principas – „svarbu ne laimėti, o dalyvauti“. Nes kiekvienas egzaminui besiruošiantis dalyvis automatiškai laimi labai vertingą prizą – žinias.

Pirmojo Konstitucijos egzamino laimėtojai juo tebesidomi ir šiandien

Rugsėjo 27 d. įvyks jubiliejinis dešimtasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminas. Pernai egzaminą laikė daugiau nei 30 tūkst. žmonių, o šiemet tikimasi rekordinio dalyvių skaičiaus. Tarp žmonių, kurie atidžiai domėsis jo eiga bei rezultatais, bus ir pirmieji Konstitucijos egzamino nugalėtojai – jie puikiai atsimena, kodėl tuomet ryžosi dalyvauti akcijoje, ir iki šiol palaiko egzamino idėją.

Dalyvauti paskatino patikusi idėja

„Šiemet jau 10-ąjį kartą organizuojamas Konstitucijos egzaminas nepraranda aktualumo. Net ir tie, kurie Konstitucijos tekstą, regis, moka mintinai, kasmet atranda naujų jos atspalvių, todėl kartotis, gilintis ir dalyvauti niekad nepabosta. Per šiuos metus egzamino dalyvių skaičius išaugo dešimtis kartų, tai suprantama atsižvelgiant į kur kas spartesnę informacijos sklaidą, galimybę egzaminą laikyti internetu. Tačiau tie 800 žmonių, dalyvavusių pirmajame egzamine buvo puikus pasiekimas, jau tada parodęs tokio egzamino aktualumą ir paskatinęs toliau tęsti ir plėtoti tokią gražią tradiciją“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Panevėžietis Petras Leikauskas buvo vienas iš tų 800 žmonių, 2007 m. užsiregistravusių į Konstitucijos priėmimo 15 metų jubiliejaus proga surengtą egzaminą. Jis pasakoja, kad tuomet jam labai patiko pati renginio idėja, todėl jis nutarė sudalyvauti, o galiausiai tapo ir nugalėtoju.

„Man labai patiko ta mintis – kalbėti apie svarbiausią valstybės dokumentą. Aš pagal specialybę istorijos mokytojas, todėl toks egzaminas mane labai sudomino. Be to, tuomet dirbau Panevėžio m. savivaldybės tarybos sekretoriumi ir buvau atsakingas už savivaldybės tarybos narių dalyvavimą egzamine (tuomet atskirai varžėsi savivaldybių Tarybų nariai ir gyventojai). Beagituodamas kitus užsikrėčiau ir pats“, – prisimena jis.

Kitą pirmojo egzamino nugalėtoją, telšiškę Danutę Mažeikienę sudalyvauti irgi paskatino naujos idėjos patrauklumas. „Man iš karto patiko ši mintis. Norėjau ją kažkaip palaikyti, todėl ir nutariau sudalyvauti pati. Mano galva, žmonės turi išmanyti savo šalies pagrindinį įstatymą, žinoti savo teises bei pareigas, o reikalui esant ir mokėti apsiginti“, – sako ji.

Tuomet Konstitucijos egzaminas vyko dviem etapais. Pirmajame, kuris vyko savivaldybėse, testo pagalba buvo išsiaiškinta, kas keliaus į finalinį etapą, kuriame reikėjo rašyti esė. P. Leikauskas prisimena, kad testo klausimai buvo nesudėtingi ir įdomūs.

„Finaliniame etape Vilniuje aš pasirinkau temą „Ar šiandieninėje Lietuvoje Konstitucija yra vertybė“. Įrodinėjau, kad tai yra vertybė, nes iš tiesų taip maniau, ir tebemanau dabar. Beje savivaldybių ture Panevėžyje trys dalyviai surinko vienodą maksimalų balų skaičių ir laimėtojas buvo išaiškintas burtų keliu. Tad pasirinkimo neturėjau – privalėjau laimėti“, – juokiasi P. Leikauskas.

Mažeikienė sako, kad finaliniame etape jai kilo daug ir įvairių minčių. „Konkretaus tikslo aš neturėjau. Tiesiog savo dalyvavimu norėjau išreikšti pritarimą šiai iniciatyvai. Rašant esė buvo proga pagalvoti apie kai kurias mūsų valstybės ir visuomenės vystymosi kryptis, apie atotrūkį tarp deklaruojamųjų nuostatų ir realaus gyvenimo“, – prisimena ji.

Egzamino išpopuliarėjimas nestebina

Mažeikienė teigia visai nesistebinti, kad Konstitucijos egzaminas taip lengvai prigijo ir tapo tradicija. „Visos geros idėjos, kurias visuomenė priima ir palaiko, paprastai turi ir tęstinumą. Nesistebiu, kad taip atsitiko ir su Konstitucijos egzaminu. Labai gerai, kad į šią iniciatyvą įsitraukė ir jaunimas, mokiniai. Taip prisidedama prie solidarios politinės visuomenės kūrimo“, – įsitikinusi telšiškė.

Tai buvo vienintelis kartas, kai ji dalyvavo egzamine. Tačiau pirmojo Konstitucijos egzamino nugalėtoja tikina kiekvienais metais stebinti, kaip vyksta egzaminas, sekanti jo rezultatas. „Nors pati daugiau nebedalyvavau, rezultatais visada pasidomiu. Be to aktyviai skatinu juose dalyvauti ir mokinius“, – teigia Telšių savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja D. Mažeikienė.

Tai, kad per dešimtmetį egzamino mastas išaugo kelias dešimtis kartų, visai nestebina ir P. Leikausko. Jo manymu, ypač džiugu, kad į egzaminą įsijungė ir moksleiviai.

„Aš pats egzamine dalyvavau tik tą vienintelį kartą. Tačiau šiemet, ko gero, jubiliejaus proga vėl sudalyvausiu“, – teigia vienas pirmųjų Konstitucijos egzamino nugalėtojų.